Ką „Hamas“ veiks Maskvoje: atskleidė Rusijos vaidmenį Artimųjų Rytų konflikte

Šią savaitę Maskvoje deryboms susitiks nesutariančios palestiniečių organizacijų grupės. Rusija nori, kad jos susivienytų ir kad būtų išlaisvinta daugiau įkaitų. Tokios derybos vyksta ne pirmą kartą, tačiau anksčiau savo tikslų jos iš esmės nepasiekdavo. Net jei nepavyktų ir šį kartą – tai bus Kremliaus pergalė, rašo Vokietijos leidinys „Deutsche Welle“.

„Hamas“ ir kitos palestinos organizacijos dalyvaus derybose Maskvoje.<br>   ZUMAPress/Scanpix nuotr., lrytas.lt koliažas.
„Hamas“ ir kitos palestinos organizacijos dalyvaus derybose Maskvoje.<br>   ZUMAPress/Scanpix nuotr., lrytas.lt koliažas.
Kremlius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kremlius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artimųjų Rytų konfliktas.<br>EPA-ELTA nuotr.
Artimųjų Rytų konfliktas.<br>EPA-ELTA nuotr.
B. Netanyahu.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
B. Netanyahu.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
 Kremlius.<br> ZUMAPress/Scanpix nuotr.
 Kremlius.<br> ZUMAPress/Scanpix nuotr.
„Hamas“ kovotojai.<br>   ZUMAPress/Scanpix nuotr., lrytas.lt koliažas.
„Hamas“ kovotojai.<br>   ZUMAPress/Scanpix nuotr., lrytas.lt koliažas.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 28, 2024, 10:22 PM, atnaujinta Feb 29, 2024, 8:25 AM

Įvairių palestinos frakcijų delegatai vyks į Maskvą, kur „palestiniečių dialogo“ metu vyks derybos dėl Izraelio ir „Hamas“ karo ir kitų temų, susįjusių su Artimaisiais Rytais.

Konferencijoje, kuri prasidės vasario 29 d. ir truks dvi ar tris dienas, dalyvaus 12–14 su Palestina susįjusių organizacijų, Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Bogdanovas.

Tarp jų yra „Hamas“ politinės dalies, Palestinos islamo džihado, „Fatah“, kuri yra pagrindinė Vakarų Kranto politinė organizacija ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PLO), kuri yra skėtinė visų palestiniečių grupių organizacija, atstovai.

Įvairios grupės laikosi labai skirtingų pozicijų tokiais klausimais, kaip Izraelio kaip valstybės pripažinimas. 1993 m. „Fatah“ vadovaujama PLO pripažino Izraelį, mainais į galimą Palestinos valstybę. Tuo tarpu „Hamas“ daugelį metų atmetė šią poziciją, nors pastaruoju metu smogikų grupuotės retorika sušvelnėjo. Ši grupuotė nepriklauso Palestinos išsivadavimo organizacijai.

Tarp šių politinių frakcijų būta ir smurto atvejų. Po to, kai 2006 m. „Hamas“ laimėjo rinkimus Gazos Ruože, jai nepavyko susitarti dėl valdžios pasidalijimo su nuosaikesne „Fatah“ ir tarp jų prasidėjo kovos.

Galiausiai „Fatah“ pasitraukė iš Gazos Ruožo, palikdama valdžią „Hamas“, kuri šią teritoriją valdo iki dabar. Jos valdančioji institucija taip pat vadinama Palestinos savivalda arba Palestinos savivaldos administracija.

„Dialogas dėl dialogo“

Tai ne pirmas kartas, kai diskutuojama apie didesnį palestiniečių organizacijų bendradarbiavimą.

„Diskusijos tarp skirtingų grupių vyko ir ankščiau, tačiau jos niekada nebuvo veiksmingos“, – portalui „Deutsche Welle“ pasakojo Baku mieste dirbantis Rusijos Artimųjų Rytų ekspertas Ruslanas Sulejmanovas.

„Šiuo atveju Rusija neturi jokio veiksmų plano dėl Palestinos, ypač dėl Gazos Ruožo, nes norint pasiekti apčiuopiamos naudos reikėtų vykdyti tarpininkavimo funkcijas ir palaikyti gerus ryšius tiek su Izraeliu, tiek su „Hamas“ grupuote“, – pridūrė ekspertas.

Jis mano, kad pagrindiniai Maskvos tikslai yra parodyti, kad ji turi tam tikrą įtaką palestiniečių grupuotėms ir pasiruošti Rusijos prezidento rinkimams, parodant savo geopolitinę įtaką.

„Iš tikrųjų tai tik dialogas dėl dialogo“, – pridūrė R. Sulejmanovas.

Šiai nuomonei pritarė ir Europos tarptautinių santykių tarybos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos vyresnysis politikos ekspertas Hughas Lovattas.

„Šis susitikimas, kuris vyks Maskvoje, yra būdas parodyti, kad Rusija turi diplomatinių pajėgumų atlikti praktinį vaidmenį remiant Palestinos nacionalinę vienybę“, – „Deutsche Welle“ sakė jis.

Tačiau ankstesnėse susitaikymo derybose, vykusiose Maskvoje, Alžyre ir Kaire taip pat nepavyko pasiekti ilgalaikio susitaikymo susitarimo tarp politinių organizacijų, teigė jis.

Palestinos susiskaldymas

„Palestiniečių grupių nesutarimai apima plačius politinius skirtumus, susijusius su taikos procesu ir nacionalinio išsivadavimo strategija, taip pat techninius klausimus, kaip sugrąžinti Palestinos savivaldos institucijas į Gazos Ruožą“, – pasakojo H. Lovattas.

Nuo 2007 m. Gazos Ruožą valdo „Hamas“, kurią Vokietija, Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės laiko teroristine organizacija.

Bet koks būsimas pokario scenarijus, pagal kurį Palestinos savivaldos institucijos būtų grąžintos į Gazą, o „Hamas“ politiškai integruota į okupuotą Vakarų Krantą turėtų būti grindžiamas tam tikru „Hamas“ ir Palestinos savivaldos susitarimu, teigė H. Lovattas.

Palestinos ministras pirmininkas Mohammadas Shtayyehas mano, kad „Hamas“ integracija į Palestinos politinę sistemą yra įmanoma. Vasario pradžioje vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje jis teigė, kad „Hamas“ yra neatsiejama Palestinos politinės arenos dalis.

„Jie turi būti mūsų politinėje dienotvarkėje. Mūsų pozicija yra labai aiški. Turi būti dviejų valstybių išeitis, tai yra Izraelio ir Palestinos valstybės, pagal 1967 m. nustatytas sienas. Šis tikslas turi būti pasiektas taikiomis priemonėmis. Palestiniečiai turi būti po vienu skėčiu“, – komentavo jis.

Ši idėja turi nemaži trūkumų. Kelios šalys pareiškė, kad pasibaigus konfliktui Gazos Ruože, „Hamas“ neturėtų dalyvauti Palestinos valdyme. Šiai galimybei ypač priešinasi Izraelis. Taip pat sunku pasakyti, kaip „Hamas“ pozicija ties Izraeliu derėtų su PLO, kuri kiek ankščiau pripažino šią valstybę.

Net jei derybos Maskvoje nepasiektų realios naudos, tolesnis palestiniečių nesutarimas nebūtinai būtų neigiamas rezultatas Rusijai. Susitikimas vis tiek padėtų įtvirtinti būsimą Kremliaus vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.

Rusija kaip Artimųjų Rytų konflikto tarpininkė

Rusija daugelį metų palaikė glaudžius ryšius su Izraeliu, nors Maskva taip pat palaikė gerus santykius su vienu iš Jeruzalės priešininkų regione – Iranu.

Po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą šių valstybių santykiai pašlijo, kai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu nepritarė Kremliaus invazijai, o tūkstančiai rusų ir ukrainiečių pabėgo į Izraelį.

Tačiau R. Sulejmanovo teigimu Rusija taip pat negali prarasti santykių su Izraeliu. Rusakalbių bendruomenė yra didžiausia mažuma Izraelyje nuo tada, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo į Izraelį emigravo beveik milijonas žydų kilmės žmonių.

Tačiau Rusijos ir Irano ryšiai taip pat tapo glaudesni. Yra žinoma, kad Iranas vienaip ar kitaip remia „Hamas“, „Hezbollah“ Libane, Irako sukarintas grupuotes ir hučių sukilėlius Jemene. Šios grupuotės priešiškomis valstybėmis laiko JAV ir Izraelį.

Rusija jau seniai palaiko ryšius su palestiniečių kovotojais, o Maskvos ryšiai su „Hamas“ jau sulaukė tam tikros sėkmės. Spalio mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas M. Bogdanovas „Hamas“ politiniams atstovams Katare perdavė pagrobtų rusų kilmės arba dvigubos pilietybės izraeliečių sąrašą ir paprašė juos paleisti.

Lapkričio 26 d. „Hamas, kartu su 13 izraeliečių, paleido rusų kilmės Ronį Krivojų. Šie įkaitai buvo išlaisvinti pagal laikinas paliaubas, sudarytas tarpininkaujant Katarui ir Jungtinėms Valstijoms.

Jis tapo pirmuoju Izraelio pasą turinčiu suaugusiu vyru, kuris buvo paleistas į laisvę, nors daugumoje mainų dalyvavo moterys ir vaikai, tuo metu rašė „The Washington Post“.

Paruošta pagal „Detusche Welle“ inf.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.