Afrikoje – nauja Rusijos strategija: Maskva keičia savo prekės ženklą

Po buvusio Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino mirties buvo spėliojama, kas nutiks milijardų dolerių kontraktus turėjusiai „Wagner Group“. Iš karto po grupuotės vado nesėkmingo perversmo, kuomet jos karių bazės buvo perkeltos į Baltarusiją, šalies valdžia nutarė – samdinių veiklą Afrikoje perims Rusijos karinė žvalgyba.

„Wagner“ vėliava.<br> AFP/Scanpix nuotr.
„Wagner“ vėliava.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Kremlius.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kremlius.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos kareiviai.<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
Rusijos kareiviai.<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
Rusijos kareivis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos kareivis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 V. Putinas.<br> EPA-ELTA nuotr.
 V. Putinas.<br> EPA-ELTA nuotr.
Prorusiški protestai Burkina Fase.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Prorusiški protestai Burkina Fase.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 „Wagner“ samdiniai Afrikoje.<br> AP/Scanpix nuotr.
 „Wagner“ samdiniai Afrikoje.<br> AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 2, 2024, 9:39 PM

BBC peržiūrėtuose Vidiniuose Rusijos dokumentuose išsamiai aprašoma, kaip Rusija siekia pakeisti kasybos įstatymus Vakarų Afrikoje, siekdama iš strategiškai svarbių teritorijų išstumti Vakarų bendroves.

Tai yra dalis Rusijos vyriausybės vykdomo proceso, kuriuo ji perima prieš Kremlių sukilusios  „Wagner“ samdinių grupuotės verslą.

„Tai yra Maskvos išėjimas iš šešėlio vykdant politiką Afrikoje“, – aiškina vienas iš ataskaitos autorių Jackas Watlingas.

2023 m. birželį J. Prigožinas buvo pats baisiausias ir garsiausias samdinys pasaulyje, teigia BBC. Jo vadovaujama „Wagner Group“ kontroliavo milijardų dolerių vertės įmones ir projektus, o jo kovotojai buvo vieni iš pagrindinių Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dalyvių.

Tada jis nusprendė žygiuoti į Maskvą, tariamai reikalaudamas nušalinti gynybos ministrą ir generalinio štabo vadovą, bet tikrasis jo tikslas buvo grasinti prezidentui Vladimirui Putinui, teigia BBC.

Po kelių savaičių J. Prigožinas žuvo lėktuvo katastrofoje, kurios metu jis skrido kartu su didžiąja dalimi „Wagner“ vadovybės. Tuo metu buvo plačiai spėliojama, kas nutiks „Wagner Group“. Dabar mes turime atsakymą, rašo BBC.

„Netrukus po J. Prigožino maišto Kremliuje įvyko susitikimas, kuriame buvo nuspręsta, kad „Wagner“ operacijas Afrikoje tiesiogiai kontroliuos Rusijos karinė žvalgyba (GRU)“, – pasakoja J. Watlingas.

Aplankė savo partnerius Afrikoje

Samdinių grupės valdymas perduotas 29155-ojo padalinio vadui Andrejui Averjanovui. Šis dalinys specializuojasi tikslinėmis žmogžudystėmis ir užsienio vyriausybių destabilizavimu.

Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, naujasis generolo A. Averjanovo tikslas buvo ne tik vyriausybių destabilizavimas, o jų ateities užtikrinimas, tačiau tik tuo atveju, jei jos už tai sumokės. Mainais už pagalbą, Afrikos valstybės turi atiduoti savo teises į naudingąsias iškasenas, praneša BBC.

Rugsėjo pradžioje, lydimas Rusijos gynybos ministro pavaduotojo, generolas apžiūrėjo buvusias „Wagner“ operacijas Afrikoje.

A. Averjanovas savo kelionę pradėjo Libijoje, kur susitiko su karo vadu generolu Khalifa Haftaru. Kita jo stotelė buvo Burkina Fasas, kur Rusijos generolą pasitiko ten įvykusio perversmo lyderis Ibrahimas Traorė.

Po to jie išsilaipino bene didžiausią „Wagner“ samdinių kiekį turinčioje šalyje – Centrinės Afrikos Respublikoje, o iš jos išvyko į Malį susitikti su ten esančios chuntos vadovais.

Vėliau samdinių grupuotės vadas susitiko su generolu Salifou Modi, kuris yra vienas iš kariškių, pernai užgrobusių valdžią Nigeryje.

Iš įvairių susitikimų išklotinių matyti, kad naujasis „Wagner“ vadovas ir gynybos ministro pavaduotojas ramino samdinių grupės partnerius žemyne, teigdami, kad J. Prigožino žūtis nereiškia jo verslo sandorių pabaigos.

Pranešimuose apie susitikimą su I. Traorė patvirtinta, kad bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Burkina Faso tęsis karinėje srityje: šalies kadetai ir visų lygių karininkai, įskaitant pilotus, bus apmokomi Rusijoje.

Trumpai tariant, J. Prigožino mirtis nereiškė šalies santykių su Rusija pabaigos. Kai kuriais atžvilgiais jie dar labiau suartėjo.

Nauda Afrikos šalims

Malis, Nigeris ir Burkina Fasas, tai trys Vakarų Afrikos valstybės, glaudžiai susijusios su „Wagner“, kurios pastaraisiais metais patyrė karinius perversmus. Po to jos paskelbė pasitraukiančios iš regioninio bloko ECOWAS ir kuriančios savo „Sahelio valstybių aljansą“.

Malis yra viena iš labiausiai su samdiniais susįjusių valstybių. Šalyje dėl tebesitęsiančio islamistų sukilimo ir kelių perversmų iš esmės žlugo valstybė, informuoja BBC.

Ankščiau pagalbą saugumo srityje šiai valstybei teikė JT misija „Minusma“ ir Prancūzijos kariuomenės vykdoma ilgalaikė kovos su sukilėliais operacija.

Tačiau Prancūzija, buvusi kolonijinė valstybė, nebuvo itin mėgstama, todėl kai „Wagner“ pateikė savo pasiūlymą, jis buvo priimtas, teigia BBC.

„Prancūzai buvo labiau toleruojami, nei sveikinami“, – interviu BBC komentavo Afrikos politikos analitikė Edwige Sorgho-Depagne.

„Prancūzijos įgaliojimai padėti įveikti teroro krizę Sahelyje visada buvo laikomi ribotais laiko atžvilgiu. Taigi tai, kad prancūzai pasiliko taip ilgai, o per tą laiką nerado būdo, kaip užbaigti krizę, tai nepadėjo jų vertinimui“, – pridūrė ji.

Neskaitant pragmatizmo, šiose šalyse jaučiama nostalgija.

„Šiose šalyse Rusija nėra nauja sąjungininkė. Ji ten buvo nuo 70-ųjų. Egzistuoja svajonė sugrįžti į geresnius laikus, kuri dažnai siejama su santykiais su Rusija“, – pasakoja analitikė.

Tačiau Rusijos karinis buvimas regione šioms šalims turi akivaizdžios naudos.

„Iš pradžių karinės chuntos buvo pereinamojo laikotarpio lyderiai. Jie turėjo organizuoti rinkimus ir sugrąžinti demokratines institucijas. Tačiau dabar Rusijos sukarintos pajėgos įvestos tam, kad apsaugotų valdžios pozicijas, „Wagner“ pajėgos pasilikti tiek, kiek jos nori“, – teigia E. Sorgho-Depagne

Malio valdžią perėmusi chunta išstūmė Prancūzų pajėgas, taigi dabar šalies vidaus saugumas iš esmės priklauso nuo „Wagner“ samdinių, o šis pokytis turi tiesioginį poveikį paprastiems maliečiams.

„Rusai suteikė stiprias pajėgas, turinčias sraigtasparnius ir daug ugnies, – teigia Jackas Watlingas. – Jie naudoja gana tradicinius sovietinius kovos su partizanais metodus. Kovotojams, bei civiliams, kurie „Wagner“ teigimu įgalino kovotojus, arba buvo su jais susiję, yra įvykdoma mirties bausmė.“

„Wagner“ pajėgos ne kartą pažeidė žmogaus teises Afrikos žemyne, apie tokius pat veiksmus pranešta ir Ukrainoje bei Sirijoje.

Vienas iš labiausiai dokumentais pagrįstų incidentų įvyko centrinėje Malio dalyje esančiame Moros mieste, kur vietiniai kariai ir „ginkluoti baltieji vyrai“, kuriuos liudininkai apibūdino kaip kalbančius „nežinoma kalba“ brutaliai nužudė 500 žmonių, rašoma JT ataskaitoje.

Nors nepriklausomas tyrimas nebuvo įmanomas, „Human Rights Watch“ nustatė, kad nežinomi baltieji užpuolikai yra Rusijos samdiniai.

Brangi kaina už pagalbą

Tiesa, „Wagner“ savo saugumo paslaugų nesuteikia nemokamai.

Malis, kaip ir daugelis Afrikos valstybių, turi daug gamtinių išteklių. Šalis turi medienos, aukso, urano ir ličio atsargų. Kai kurios iš šių medžiagų turi daug vertės, o kitos turi strateginę reikšmę.

Pasak Jacko Watlingo, „Wagner“ veikia pagal nusistovėjusią tradiciją.

„Rusijoje egzistuoja standartinis modelis, pagal kurį veiklos išlaidos dengiamos lygiagrečia verslo veikla. Afrikoje tai pirmiausia daroma per kasybos koncesijas“, – aiškino jis.

Pranešama, kad šalyse, kuriose „Wagner“ vykdo veiklą, samdinių grupė užsitikrino vertingų gamtos išteklių, o iš jų organizacija gauna pajamų. Per pastaruosius du metus Afrikoje Rusija iškasė aukso už 2,5 mlrd. dolerių (2,3 mlrd. eurų), kuris, kaip teigiama ataskaitoje „Blood Gold Report“, tikriausiai padėjo finansuoti jos karą Ukrainoje.

Šį mėnesį rusų kovotojai, buvę „Wagner“ samdiniai, perėmė Malyje esančią aukso kasyklą, kuri yra netoli sienos su Burkina Fasu. Dėl šios šalies šiaurėje esančios kasyklos, kuri yra didžiausia regione, daugelį metų ginčijosi įvairios ginkluotos grupuotės.

Tačiau yra dar kai kas, galinčio turėti geopolitinės reikšmės, praneša BBC.

„Dabar stebime, kaip rusai bando sustadyti Vakarų prieigą prie kritinių mineralų ir resursų“, – teigia Afrikos ekspertas J. Watlingas.

Malį valdanti karinė chunta, siekiant geresnės gamtinių išteklių kontrolės, neseniai perrašė savo kasybos kodeksą. Dėl šio proceso Australijos valdoma ličio kasykla sustabdė prekybą savo akcijomis, šį elgesį motyvuodama neaiškumu dėl kodekso įgyvendinimo.

Nauja Rusijos strategija

Nors ličio ir aukso kasyklos yra svarbios, daktaro J. Watlingo teigimu, už kampo laukia dar didesnis strateginis galvos skausmas.

„Nigeryje rusai siekia gauti panašias koncesijas, kurios atimtų Prancūzijos prieigą prie urano kasyklų šioje šalyje“, – teigia analitikas.

Ataskaitoje pateikiama Rusijos tarnybinių pranešimų apžvalga, kuriuose rašoma apie bandymus Nigeryje pasiekti tai, kas buvo padaryta Malyje. Jei Rusijai pavyktų įgyti Vakarų Afrikos urano kasyklų kontrolę, Europa vėl galėtų tapti Rusijos energetinio šantažo auka, perspėja BBC.

Prancūzija stipriai priklauso nuo atominės energetikos. Šioje valstybėje yra 56 branduoliniai reaktoriai, kurie pagamina beveik du trečdalius šalies energijos.

Iš viso, iš Nigerio Prancūzija importuoja penktadalį savo urano. Tiesa, prekybos salygos tarp šių dviejų valstybių sulaukė daug skundų: teigiama, kad buvusi kolonijinė valstybė išnaudoja tokias šalis kaip Nigeris.

„Rusija teigia, kad Vakarų valstybės iš esmės tebėra kolonijinės, – BBC pasakojo J. Watlingas. – Tai labai ironiška, nes Rusijos bandymas izoliuoti šiuos režimus, užvaldyti jų elitą ir išgauti gamtinius išteklius yra gana kolonijinis.“

Iš tikrųjų „ekspedicinis korpusas“ veikiau atrodo kaip „Wagner 2.0“, o ne kaip radikalus Rusijos užsienio politikos posūkis. J. Prigožinas buvo užmezgęs gilius politinius, ekonominius ir karinius ryšius Afrikos žemyne – išardyti šį sudėtingą tinklą būtų buvę sunku ir galiausiai nenaudinga.

„Ekspedicinis korpusas“ veikia tose pačiose šalyse, su ta pačia įranga ir, atrodo, siekia to paties galutinio tikslo.

Pasak J. Watlingo, esminis pokytis yra Rusijos vykdomos politikos kryptingumas. J. Prigožino „Wagner Group“ visada užtikrino Rusijai tam tikrą veiksmų neigimo lygį vykdant operacijas ir darant įtaką užsienyje.

Po plataus masto invazijos į Ukrainą daugelis Vakarų saugumo aparato darbuotojų sako, kad Rusijos kaukė pradeda slysti.

„Jie siekia mūsų krizių paaštrinimo. Jie bando sukelti gaisrus kitur ir išplėsti tuos, kurie jau egzistuoja, taip padarydami pasaulį mažiau saugų“, – Rusijos veiksmus vertino J. Watlingas.

„Galiausiai tai silpnina mus pasaulinėje konkurencijoje, su kuria šiuo metu susiduriame. Taigi poveikis juntamas ne iš karto, tačiau laikui bėgant tai kelia rimtą grėsmę“, – pridūrė jis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.