Prabilo apie Rusijos pažangą fronte lemiantį veiksnį: prie to prisideda ir Vakarai

Ukrainos vyriausybės analizės duomenimis, Rusijos pažangą Ukrainoje lemia masiškai „numesk ir pamiršk“ principu naudojamos valdomos bombos su užsienietiškais komponentais, kurių per savaitę paleidžiama iki 500 vienetų.

Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>123rf nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2024-04-13 19:11, atnaujinta 2024-04-13 19:12

Teigiama, kad didelės sprogstamosios galios ir kasetinės bombos su „Vieningo planavimo ir koregavimo modulio“ (angl. „Unified Planning and Correction Module“, – „UMPC“) nukreipimo sistemomis, kurių veikimo nuotolis siekia 40–60 km, dabar kelia pagrindinę grėsmę fronto linijoje ir verčia Ukrainos pajėgas atsitraukti.

Pasak „The Guardian“ gautos Ukrainos vyriausybės ataskaitos, tokie iš toli esančių lėktuvų paleidžiami ginklai „atliko pagrindinį vaidmenį sunaikinant (rytinį) Avdijivkos miestą ir Rusijai užgrobiant jo griuvėsius“.

Vasario viduryje Rusija visiškai perėmė Avdijivkos miesto kontrolę – tai didžiausias jos laimėjimas nuo praėjusių metų gegužės mėnesio, kai užėmė Bachmutą.

„Rusija „UMPC“ bombas pirmiausia naudoja taikiniams fronto zonose, taip sumažindama galimybę, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba pataikys į jos lėktuvus. Vos per vieną savaitę, nuo vasario 26 d. iki kovo 3 d., Rusija panaudojo daugiau kaip 500 valdomų aviacinių bombų su „UMPC“ sistema“.

Rusijos kariuomenės naudojamos laisvo kritimo sovietinės gamybos bombos nesunkiai perdirbamos į valdomas, pridedant „UMPC“ sistemą, pigius sparnus ir palydovinės navigacijos sistemas.

Kariuomenėje jos apibūdinamos kaip „numesk ir pamiršk“ tipo bombomis, nes jas gabenantys orlaiviai gali šaudyti nepasiekiami Ukrainos oro gynybos sistemoms.

Modernių bombų svarba karo eigai

Panašu, kad Rusijos karinės oro pajėgos pastaraisiais mėnesiais buvo pagrindinis veikėjas, kreipiantis karo eigą Kremliaus naudai tuo metu, kai Ukrainos priešlėktuvinė gynyba yra nusilpusi.

Neseniai paskelbtame Tarptautinio strateginių studijų instituto dokumente perspėjama: „Rusija, siekdama įveikti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, kartu su tiesioginio puolimo amunicija naudoja ir sklandančias bombas“.

Tyrimų centras pažymėjo, kad ginklo sėkmės priežastis – nepakankami Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgumai.

„Sumažėjęs raketų atakų skaičius ir didėjantis sparnuotųjų bombų atakų skaičius rodo oro gynybos ginklų trūkumą, – rašė jie. – Šį trūkumą iš dalies lemia vėluojanti Europos pagalba ir naujausio JAV karinės pagalbos paketo, kurio vertė apie 60 mlrd. JAV Senatas jį priėmė vasario mėnesį, tačiau jam nepavyko gauti respublikonų kontroliuojamų Atstovų Rūmų paramos.“

Komponentai iš įvairių valstybių

Rusija yra priklausoma nuo užsienyje pagamintų komponentų, tačiau, nepaisant Vakarų įvestų sankcijų, jai nekilo jokių sunkumų juos importuoti.

Ukrainos pranešime apie naujausius karinius įvykius pažymima, kad jos pajėgų gautuose šaudmenų pavyzdžiuose „elektroninių komponentų paviršius yra nutrintas arba nulakuotas, o tai neleidžia identifikuoti kai kurių komponentų kilmės šalies“.

Tačiau analitikai nustatė, kad valdomose bombose, kurios, kaip teigiama, į Rusiją buvo importuotos per Kiniją, Tailandą ir Turkiją, yra įvairių pagrindinių technologijų dalių. Teigiama, kad iš pradžių komponentus pagamino JAV, Kinijos ir Japonijos bendrovės, nors nėra įrodymų, kad kuris nors iš gamintojų būtų pažeidęs Vakarų sankcijų, taikomų importui į Rusiją, režimą.

Vis dėlto Vašingtonui vis didesnį susirūpinimą kelia Rusijos karinės pramonės komplekso aprūpinimas iš Kinijos. Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, viešėdamas Pekine dviejų dienų vizito metu, padidino šį nerimą, teigdamas, kad abi šalys susitarė aptarti bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimo būdus. JAV iždo sekretorė Janet Yellen per analogišką kelionę į Kiniją taip pat perspėjo, kad bet kokios Kinijos bendrovės, remiančios Rusijos karą Ukrainoje, patirs rimtų pasekmių.

Ukrainos vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad prie bombų pritvirtintos „UMPC“ sistemos „generuoja skrydžio maršrutą pagal gautas skrydžio užduotis su vietos korekcija“, įjungtą per pasaulines navigacijos sistemas.

Teigiama, kad pagrindinis prie bombų tvirtinamos technologijos kūrėjas yra Rusijos gamintojas „NPO Basalt JSC“, galintis pagaminti 500 vienetų per mėnesį.

Bombos – nuo 250 kg sveriančių FAB-250 iki 1 500 kg sveriančių FAB-1500, prie kurių dažnai tvirtinamos orientavimo sistemos, yra didelės sprogstamosios galios ir turi „gana tvirtą korpusą, kad galėtų prasiskverbti pro dirvožemį ar kliūtis, pavyzdžiui, pastatų ir statinių perdangas“, teigiama Ukrainos pranešime. Apskaičiuotas vidutinio svorio FAB-500 veikimo nuotolis yra 55–60 km.

Analizėje teigiama, kad sunkesnes bombas neša bombonešiai Su-34 ir Su-35S.

„Šių orlaivių borto įranga tikriausiai leidžia keisti taikinio koordinates skrydžio metu, bet dar prieš paleidimą“, – sakoma Ukrainos pranešime.

Ataskaitoje teigiama, kad „taikiniais taip pat dažnai tampa civiliai gyventojai ir civilinė infrastruktūra“. Jame minimas kovo 3 d. smūgis, per kurį buvo apgadinta 15 daugiaaukščių pastatų ir sužeista 16 civilių gyventojų, įskaitant du vaikus, Kurachove, Donecko srityje, ir kovo 7 ir 27 d. smūgiai Charkovo srityje, per kuriuos žuvo du ir buvo sužeista 17 žmonių.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: VRK komentarai po antrojo prezidento rinkimų turo