Pasak jo, Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi pareiškė, kad po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 3 mln. Moldovos gyventojų susidūrė su precedento neturinčiu nestabilumu ir nerimu.
„Klausimas ne tas, ar rusai nori įsiveržti, klausimas tik tas, ar jie gali. Neduok Dieve, kad rusai išdrįstų. Akivaizdu, kad Moldova būtų kita. O po to galime tik spėlioti“, – aiškino J. Roginas.
Straipsnio autorius pažymi, kad šiuo metu Rusija Moldovoje vykdo hibridinį karą. Kremlius naudoja visas įmanomas įtakos ir intervencijos priemones, kad primestų savo valią – paskutinis likęs metodas yra šalies bombardavimas.
„Vladimiro Putino ambicijos yra imperinės – jis jų neneigia. Jis nori atkurti Sovietų Sąjungą. Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, tada visos demokratijos pateks į bėdą“, – pabrėžė Moldovos užsienio reikalų ministras.
„The Washington Post“ pažymi, kad JAV Kongresas šiuo metu yra nusiuntęs Ukrainai tiek karinės pagalbos, kad jos pakaktų iki šių metų pabaigos.
„Tačiau kariniai išpuoliai tėra viena iš Kremliaus priemonių. Moldova skambina pavojaus varpais, aiškindama, kad Vakarai turi sustiprinti atsaką į kitus Rusijos metodus. V. Putinas tikisi, kad Vašingtonas neklausys“, – tvirtina J. Roginas.
Paruošta pagal „The Washington Post“ ir „UNIAN“ inf.
