NATO lyderiai paskelbė Vašingtono viršūnių susitikimo komunikatą: svarbiausi teiginiai

„Mes, Šiaurės Atlanto aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai, susirinkome Vašingtone švęsti mūsų aljanso 75-ųjų metinių. NATO, sukurta siekiant išsaugoti taiką, tebėra stipriausias Aljansas istorijoje. Esame vieningi ir solidarūs žiauraus agresijos karo Europos žemyne akivaizdoje ir mūsų saugumui kritiškai svarbiu metu“, – tokiais žodžiais prededamas naujoji NATO lyderių deklaracija.

Toliau pateikiame pagrindinius 75-ojo NATO viršūnių susitikimo deklaracijos teiginius:

Deklaracijoje teigiama, kad sąjungininkės per ateinančius metus ketina suteikti Ukrainai minimalų 40 mlrd. eurų finansavimą karinei pagalbai, tačiau nesiekė daugiamečio finansinio įsipareigojimo, kurio siekė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Deklaracijoje teigiama, kad Aljansas ir toliau rems Ukrainą „negrįžtamu keliu į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“, nes Kijevas tęs „gyvybiškai svarbų darbą“ – demokratines, ekonomines ir saugumo reformas.

Joje dar kartą patvirtinama, kad NATO „galės pakviesti Ukrainą prisijungti prie aljanso, kai sąjungininkai tam pritars ir bus įvykdytos sąlygos“.

Sąjungininkai taip pat nusprendė, kad NATO perims didžiąją dalį karinės įrangos ir mokymų Ukrainai koordinavimo iš JAV vadovaujamos ad hoc koalicijos.

Kai kurie diplomatai tai vertina kaip pastangas apsaugoti procesą nuo galimo Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Tačiau daugelis abejoja, ar tai galėtų užkirsti kelią D.Trumpui smarkiai apriboti JAV pagalbą Kijevui, jei jis nuspręstų tai padaryti.

Naujajame komunikate NATO lyderiai atkreipė dėmesį į Europoje pastaraisiais mėnesiais padažnėjusius su Rusija siejamus sabotažo ir hibridinio karo veiksmus ir davė suprasti, kad su tuo nesitaikstys. Tiesa, šiame teiginyje Rusija neišskiriama.

„Valstybiniai ir nevalstybiniai veikėjai prieš sąjungininkus naudoja vis agresyvesnius hibridinius veiksmus. Toliau ruošimės hibridinėms grėsmėms ir iššūkiams, atgrasysime nuo jų, ginsimės nuo jų ir kovosime su jomis. Pakartojame, kad hibridinės operacijos prieš Sąjungininkus gali pasiekti ginkluoto užpuolimo lygį ir gali paskatinti Šiaurės Atlanto Tarybą remtis Vašingtono sutarties 5 straipsniu“, – rašoma dokumente.

Aljansas taip pat pasmerkė Rusijos „neatsakingą branduolinę retoriką ir prievartinę branduolinę signalizaciją, įskaitant paskelbtą branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje“, ir pridūrė, kad Minskas ir toliau sudaro sąlygas Rusijos karui Ukrainoje.

Tačiau sąjungininkės ir toliau yra pasirengusios palaikyti ryšių su Maskva kanalus, kad „sumažintų riziką ir užkirstų kelią eskalacijai“, sakoma deklaracijoje.

Deklaracijoje taip pat sugriežtintos ankstesnės NATO formuluotės dėl Kinijos, pavadinant ją „lemiama Rusijos karo Ukrainoje skatintoja“ ir teigiant, kad Pekinas ir toliau kelia sisteminius iššūkius euroatlantiniam saugumui.

Pareiškime Kinija raginama nutraukti bet kokią materialinę ir politinę paramą Rusijos karo pastangoms. Jame taip pat buvo apkaltintas Iranas ir Šiaurės Korėja, kad jie kursto Rusijos karą Ukrainoje, teikdami tiesioginę karinę paramą Maskvai.

Pareiškime išreikštas susirūpinimas dėl Kinijos kosminių pajėgumų, užsiminta apie sparčią jos branduolinio arsenalo plėtrą ir Pekinas paragintas dalyvauti diskusijose dėl strateginės rizikos mažinimo.

Deklaracijoje aptariama Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono svarba NATO, teigiant, kad pokyčiai jame tiesiogiai veikia euroatlantinį saugumą.

Aljansas pareiškė, kad stiprina bendradarbiavimą su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriais, be kita ko, teikdamas paramą Ukrainai ir kibernetinei gynybai.

Aljansas ketvirtadienį susitiks su Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, Pietų Korėjos ir Europos Sąjungos vadovais aptarti saugumo iššūkių ir bendradarbiavimo.

Komunikate teigiama, kad NATO ir ES bendradarbiavimas tapo reikšmingesnis Ukrainos kontekste, ir priduriama, kad Aljansas pripažįsta stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos vertę.

Jame teigiama, kad nuoseklių, vienas kitą papildančių ir sąveikių gynybos pajėgumų plėtojimas ir nereikalingo dubliavimosi vengimas yra esminis dalykas siekiant, kad euroatlantinė erdvė taptų saugesnė.

NATO deklaracijoje teigiama, kad aljansas atgrasys ir ginsis nuo visų oro ir raketų grėsmių stiprindamas integruotą oro ir raketų gynybą.

Joje priduriama, kad NATO tebėra pasiryžusi imtis visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų branduolinio atgrasymo misijos patikimumą, veiksmingumą, saugą ir saugumą.