„The Wall Street Journal“: Kursko srityje kariaujanti Ukraina susiduria su rimta dilema

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, Ukrainos vadovybė dabar susiduria su dilema – ar perkelti gerokai daugiau karių ir karinės technikos, kurių labai reikia Ukrainos rytiniame fronte, kur gynėjų pajėgos bando sulaikyti okupantų veržimąsi, siekiant tolesnių laimėjimų.

Vos per kelias dienas Ukraina pasistūmėjo dešimtis kilometrų nuo sienos, demonstruodama savo priešams, savo piliečiams ir sąjungininkams, kad ji vis dar kovoja ir gali pateikti savo priešininkui triuškinančių staigmenų. Visgi ši operacija yra labai rizikinga, nes Ukrainai rytiniame fronte trūksta gyvosios jėgos ir karinės įrangos.

„Galbūt dabar esu tokioje pačioje padėtyje kaip eilinis, kuris nesupranta, kodėl jam reikia laikyti tranšėją. Bet 1 000 žmonių čia labai reikalingi“, – „The Wall Street Journal“ sakė netoli Pokrovsko kovojančio ukrainiečių bataliono vadas.

Šiuo metu galutinis Kursko operacijos tikslas lieka neaiškus. Ukrainos pusė šiuos įvykius komentuoja santūriai, tačiau pirmieji laimėjimai greitai sklinda internete. Visų pirma, tai vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip Ukrainos kariai iškelia savo vėliavą, sunaikintos Rusijos karinės technikos nuotraukos ir piktos rusų nacionalistų karinių tinklaraštininkų publikacijos.

„Rusijos pranešimuose nurodoma, kad greitas Ukrainos pasistūmėjimas į priekį buvo pasiektas pasitelkus elektroninį karą, kad būtų sutrikdytas Rusijos ryšys, ir padedant Ukrainos pajėgoms įvažiuoti į Rusijos teritoriją greitaeigėmis šarvuotomis mašinomis, kurias palaikė atakuojantys dronai ir oro gynybos sistemos.

Ukraina įgijo atramos tašką, kuriuo naudojasi siųsdama žvalgybos grupes, kad surastų papildomų silpnų vietų, kuriomis galėtų pasinaudoti, ir dislokuodama artilerijos sistemas, galinčias smogti giliai į Rusijos užnugarį“, – pažymi leidinys.

Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti netoli Rylsko miesto sunaikinta Rusijos karinės technikos kolona, kuri bandė pasiekti mūšio lauką.

Tuo pat metu pati Rusijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad jos kariai stumia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš pasienio zonos. Tačiau vėliau Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad ji smūgiuoja Ukrainos daliniams kaimuose, esančiuose maždaug 30 kilometrų gylyje Rusijos teritorijoje.

„Tai yra smūgis (Vladimirui) Putinui. Žinoma, man patinka, kad mes smogiame jų kolonai. Jei tai tęsis kelias dienas, pasakysiu, kad tai buvo labai naudinga“, – leidiniui sakė vienas ukrainiečių karininkas, kovojęs rytiniame Časiv Jaro rajone.

JAV vertinimu, viena iš Ukrainos įsiveržimo priežasčių buvo siekis nutraukti Rusijos tiekimo linijas į šiaurinį Charkovo frontą. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę dešimtis belaisvių, kuriuos būtų galima iškeisti.

Be taktinių karinių pergalių, Ukraina parodė, kad turi drąsos ir įgūdžių slapta planuoti ir pradėti sudėtingą puolimą. Po nesėkmingo kontrpuolimo praėjusią vasarą gynybos pajėgos metus laiko praleido žiauriame tranšėjų kare prieš nesiliaujantį Rusijos puolimą. Tai sukėlė klausimų namuose ir užsienyje, kaip Ukraina gali atgrasyti tokį priešininką.

„Šiuo puolimu jie visiškai pakeitė strateginį naratyvą“, – sakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas Johnas Naglas, kuris dabar yra JAV kariuomenės karo koledžo karybos mokslo profesorius.

Jo nuomone, karinė operacijos logika abejotina, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos patiria didžiulį spaudimą savo gynybinėse linijose kitur. Eksperto vertinimu, ataka gali būti signalas Jungtinėms Valstijoms, svarbiausiai Ukrainos rėmėjai, nes lapkritį ten numatomi prezidento rinkimai.

„Ukrainiečiai nori atkreipti dėmesį į šią invaziją. Jie sako, kad ukrainiečiai vis dar turi kovotojų“, – aiškino J.Naglas.

Pareigūnų teigimu, Baltuosiuose rūmuose eskalacijos baimė nelabai padidėjo. Tačiau kai kurie išreiškė susirūpinimą, kad kovos Rusijoje gali paskatinti V.Putiną imtis smurtinių atsakomųjų veiksmų, t. y. didelės raketų salvės į Ukrainą.

Kitas Kursko invazijos etapas priklauso nuo to, kokius rezervus turi kiekviena pusė ir kaip juos panaudoja, „The Wall Street Journal“ sakė Vienoje dirbantis karo analitikas Franzas-Stefanas Gady.

Pasak jo, Kijevui teks panaudoti papildomų pajėgų ir karinių išteklių, kad išlaikytų tempą, o Rusija gali bandyti greitai kontratakuoti ir panaudoti savo didesnę ugnies galią, įskaitant galingas sklendžiančias bombas.

Pasak F.Gady, pagrindinė šios operacijos problema ta, kad ji nekeičia pagrindinių fronto linijų Rytų Ukrainoje, kur okupantai, nors ir lėtai, bet žengia į priekį, nes jų ginkluotė ir žmonių skaičius viršija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičių.

„Operacija Kurske reikalauja didelių išteklių, ypač pėstininkų personalo, kurio gali skubiau prireikti kitur“, – sakė jis.

Rytuose veikiančios brigados karininkai abejojo, ar protinga skirti pajėgas pulti Rusiją, nors ir tikėjosi, kad tai gali atitraukti Rusijos pajėgas nuo šio fronto.

„Mes nejaučiame jokių pokyčių, bent jau kol kas. Rusai neketina perkelti karių iš rytų į Kurską. Jie turi rezervų“, – sakė vienas ukrainiečių karininkas netoli Časiv Jaro.

Kaip rašo „The Economist“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje kelia ukrainiečių moralę, tačiau rusų okupantai neatitraukia savo karių iš kitų fronto ruožų Ukrainoje taip greitai, kaip norėtų Ukrainos vadovybė.

JAV veikiantus Karo studijų institutas (ISW) pažymi, kad operacija Kursko srityje suteikė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms galimybę perimti iniciatyvą viename fronto ruože.

Pasak analitikų, ši Ukrainos karinė operacija ir tolesni galimi tarpvalstybiniai įsiveržimai verčia Rusiją apsispręsti, ar į tūkstančio kilometrų tarptautinę sieną su Ukraina žiūrėti kaip į aktyvų frontą, kurį šalis agresorė privalo ginti, o ne kaip į neaktyvią fronto atkarpą, kaip ji ją traktavo nuo 2022 m. rudens.