Praėjusį antradienį Oksana ir jos šeima negalėjo pabėgti pakankamai greitai. Nors jie to nežinojo, Ukrainos reguliariosios pajėgos pirmą kartą įžengė į Rusijos teritoriją, o Maskvos kariuomenė netruko smogti atgal ir bombardavo jų kaimą, esantį maždaug už 11 kilomtetrų nuo sienos.
„Buvo 9 val. ryto, ir pirmoji sklendžianti bomba pataikė į kaimą, – „The Guardian“ pasakojo moteris. Atakos žiaurumas buvo daug didesnis nei įprasto apšaudymo. Jis buvo toks, kad jie iš karto suprato, jog turi bėgti. „Mūsų kaimynas pirmiausia nuvežė savo vaikus, o paskui grįžo ir pasiėmė mane, mano seserį ir šeimą“, – paaiškino dviejų vaikų motina.
Kaip ir šimtai kitų žmonių iš Ukrainos pasienio, kur praėjusią savaitę buvo surengta netikėta ataka, Oksana ir jos šeima nuvyko į pietus, į Sumus, kurie paprastai yra už 40 minučių kelio automobiliu. Jie išsinuomojo nekilnojamąjį turtą ir perpildytame miesto pabėgėlių centre sprendė, ką daryti toliau.
Ukrainiečių prasiveržimas Kurske – spaudimas Rusijai: nuo sienos gilyn pasistūmė 12 kilometrų
Kiti, stovintys eilėje, kad užsiregistruotų kaip šalies viduje perkeltieji asmenys, pasakoja panašias istorijas. Nors ir anksčiau periodiškai vykdavo tarpvalstybiniai apšaudymai, šį kartą buvo kitaip. „Tai, kas įvyko praėjusią savaitę, buvo šimtą kartų galingiau“, – sakė 69 metų Mykola, kuris su žmona sekmadienį buvo evakuotas iš Junakivkos, esančios už aštuonių kilometrų nuo sienos.
Ukrainos civilinės valdžios institucijos nebuvo oficialiai įspėtos apie puolimą, nors kai kurie vietovės gyventojai įtarė, kad kažkas artėja. Nepaisant to, puolimui prasidėjus, jos paskelbė privalomą 6 000 žmonių evakuaciją iš kaimų, esančių už 5–10 km nuo sienos, ir neaišku, kada jie galės grįžti namo.
Šiuo metu daugiau kovų vyksta Rusijos pusėje, nors retkarčiais suduodami smūgiai į Ukrainos užnugarį. Sekmadienio popietę viena raketa sunaikino nedidelį daugiaaukštį pastatą šalia gyvenamojo rajono pietinėje Sumų dalyje, sužeisdama aštuonis netoliese gyvenusius civilius gyventojus ir išmesdama po visą apylinkę matomą dūmų pėdsaką.
Susiję straipsniai
Pasak Kursko srities gubernatoriaus pareigas laikinai einančio Aleksejaus Smirnovo, po beveik savaitės Ukraina užėmė 28 kaimus Kursko srityje, kuri ribojasi su ištuštėjusiu Ukrainos Sumų regionu. Pirmadienį jis sakė, kad Ukrainos įsiveržimas buvo iki 12 kilometrų gylyje 40 kilometrų fronte, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Po kelių valandų Ukraina pareiškė, kad jos kontroliuojama teritorija yra daug didesnė. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ginkluotųjų pajėgų vadovas Oleksandras Syrskis pristato pažangos ataskaitą. „Šiuo metu kontroliuojame apie 1 000 kv. km Rusijos Federacijos teritorijos“, – sakė jis.
Šie plotai išlieka kuklūs, palyginti su didžiuliu bendru Rusijos ir Ukrainos plotu. Tačiau Ukrainos išpuolis yra pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai buvo okupuota dalis Rusijos teritorijos, o prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pažadėjo „deramą atsaką“ į išpuolį, kurio motyvus jis pristatė kaip daugiausia politinius.
„Pagrindinė užduotis, žinoma, yra gynybos ministerijai išstumti, išspirti priešą iš mūsų teritorijos“, – sakė V.Putinas, nors kol kas nebuvo jokių ženklų, kad Rusijos pajėgoms pavyko sustabdyti ukrainiečių užpuolikus, kurie, kaip atrodė, įsitvirtino Sudžos apylinkėse, už aštuonių kilometrų nuo sienos.
Rusijos lyderis, kol kas išsamiausiai kalbėdamas apie įsiveržimą, taip pat sakė, kad Ukraina „padedama savo Vakarų šeimininkų“ bando pagerinti savo padėtį prieš bet kokias galimas taikos derybas – tai leidžia manyti, kad, jo nuomone, Ukraina bando išlaikyti žemes galimam teritorijų apsikeitimui, kai karas baigsis.
Rimtų taikos derybų požymių nedaug, nors Kremlius anksčiau yra nurodęs, kad yra pasirengęs užbaigti karą pagal dabartines kontrolės linijas, todėl Rusijai priklausytų apie 18 proc. Ukrainos teritorijos. Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad nori atkurti tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir siekia narystės NATO, kurią Rusija anksčiau atmetė kaip nepriimtiną.
Sumuose apie 150 pabėgėlių, laukiančių pagalbos, atrodė mažai suinteresuoti tokia neatidėliotina taika, nors dėl pavojaus netoli sienos daugelis jų sakė, kad artimiausiu metu nesitiki grįžti į savo namus.
Tačiau niekas nekaltino jų iškeldinimo netikėtu Ukrainos puolimu, o teigė, kad puolimas buvo būtina gynybos forma. 54 metų Liudmyla iš Chotino kaimo kartais ašarodavo, sakydama, kad nerimauja dėl savo vyro, kuris vis dar bando nuimti sojos pupelių derlių jų pasienio ūkyje, saugumo, rašo „The Guardian“.
Tačiau paklausta, ar teisinga pulti iš vietovės, kurioje ji gyvena, keliant tokį pavojų jos šeimai, ji iš karto nušvito. „Pajutau euforiją, euforiją, – sakė Liudmyla. – Absoliučiai, 100 proc. – jie turėjo tai padaryti anksčiau. Norėčiau, kad ir pati būčiau galėjusi tai padaryti.“
Mykola, kuris prieš karą neteko dešinės rankos, buvo panašios nuomonės. „Mes turėjome ką nors padaryti. Turime kaip nors išlaisvinti savo teritoriją. Pernai mums nepavyko surengti puolimo, bet šiemet, atrodo, su Vakarų pagalba mums sekasi geriau“, – sakė jis ir netgi gyrė buvusio Didžiosios Britanijos premjero Boriso Johnsono paramą.
„Taigi tikimės, kad jiems ir toliau seksis, nes, kiek žinome, kai jiems pasiseks, sulauksime dar daugiau pagalbos iš Europos ir Amerikos“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.