Jis pažymi, kad Kursko operacijos fone kyla akivaizdus klausimas: kam siųsti karius į Rusiją, kuriant naują fronto ruožą, jei Ukraina turi didelių problemų Donbase. Pasak analitiko, Kijevo sprendimas pradėti operaciją, turint omenyje akivaizdžias problemas, rodo planus dėl ilgalaikės karo trajektorijos.
„Visai įmanoma, nors kol kas tai nėra aišku, kad puolimas Kursko srityje nėra tik oportunistinis ėjimas, o veikiau platesnės karinės kampanijos, kuri gali tęstis iki 2025 m., dalis, tikslingai ruošiant dirvą operacijoms kitur“, – rašo J. Denisas.
Antroji pagrindinė analitiko išvada yra ta, kad Ukraina įrodė savo gebėjimą vesti manevrinį karą suvienijusi visas ginkluotųjų pajėgų rūšis, ko jai nepavyko pasiekti per 2023 m. vasaros kontrpuolimą.
Susiję straipsniai
Pasak J. Deniso, jei jo išvados teisingos, puolimas Kursko srityje gali pasirodyti esąs esminis karo posūkis.
Analitikas pripažįsta, kad ši operacija turėjo akivaizdų politinį poveikį, ypač paveikė Ukrainos Vakarų partnerių požiūrį į karą. Tačiau jis mano, kad „sunku patikėti“, jog pagrindinis puolimo tikslas buvo grynai politinis ir juo siekta sustiprinti Kijevo derybines pozicijas „neegzistuojančiose taikos derybose“ bei paskatinti didesnę pagalbą iš Vakarų.
„Išvada, kad Ukraina siųstų tūkstančius karių į šiaurę rizikingai operacijai Rusijos teritorijoje – kai jos pajėgos pietuose ir rytuose pamažu praranda pozicijas – dėl grynai politinių priežasčių, geriausiu atveju atrodo abejotina“, – rašė jis.
J. Denisas atmetė Ukrainos pusės išsakytus teiginius, kad operacija Kurske skirta nutraukti rusų logistikos veiksmus ir atitraukti juos nuo sienos, kad jie nustotų apšaudyti Sumų miestą. Jo nuomone, atsižvelgiant į itin ribotą ukrainiečių puolimo zoną, reikšmingo poveikio šiems tikslams nebus.
Pasienio regionus aktyviai palieka rusai: iš viso evakuota mažiausiai 200 tūkst. žmonių
Kita vertus, analitikas labiau linkęs manyti, kad Ukraina iš tiesų bando atitraukti Rusijos karius nuo fronto Donbase ir Zaporožėje. Be to, rusams ilgainiui teks tam skirti išteklių.
Tuo pat metu J. Denisas abejoja, kad, perkėlus dalį Rusijos karių į Kurską, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė turės galimybę pradėti kontrpuolimą Ukrainos teritorijoje. Juk ukrainiečių pajėgos ten pernelyg išsekusios, o rusų gynybiniai įtvirtinimai niekur nedingo.
„Kita vertus, puolimas Kursko srityje gali būti platesnės, ilgalaikės kampanijos strategijos, kuria siekiama laimėti laiko, kad Ukrainos pajėgos atgautų jėgas iki šių metų pabaigos, ir kartu sustabdyti lėtą, bet nuolatinį Rusijos pajėgų veržimąsi į rytus, dalis“, – rašo analitikas, visų pirma primindamas Ukrainos mobilizaciją, kuri pradėjo įsibėgėti tik vasarą.
Kartu J. Denisas nemano, kad Kursko operacija artimiausiu metu iš esmės pakeis konflikto trajektoriją.
Parengta pagal „Unian“ inf.