Ne mažiau svarbu ir tai, kad Kijevo sąjungininkams buvo pasiųsta politinė žinia, kuri pakeitė vyraujantį pasakojimą apie karą – kad Ukrainos pajėgos yra pasmerktos kovoti nesibaigiančioje užnugario apsaugoje prieš didesnę Rusijos ugnies galią, pažymima publikacijoje.
Staiga Maskvos dažnai kartojamas primygtinis tvirtinimas, kad visi tikslai, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar vadina „specialia karine operacija“, bus pasiekti, skamba tuščiai. Ukrainos pajėgos teigia šį mėnesį užėmusios beveik tiek pat teritorijos Rusijoje (jų pačių skaičiavimais, apie 1 200 kvadratinių kilometrų), kiek rusai per visus metus laimėjo Ukrainos viduje.
Maskva patyrė nesėkmių nuo tada, kai pradėjo savo 2022 m. invaziją, kuria buvo siekiama per mažiau nei savaitę užimti Kijevą. Tačiau tikslai – ir jų siekimo metodai – nepasikeitė. Masinis bombardavimas, lydimas brangiai kainuojančio pėstininkų panaudojimo, palaipsniui ėdė Ukrainos teritoriją.
V. Zelenskis neslepia – operacija Kursko srityje yra dalis sistemingų pastangų užbaigti karą Ukrainos sąlygomis
Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analizėje teigiama, kad „V.Putinas greičiausiai mano, kad kol Rusija išlaikys iniciatyvą ir neleis Ukrainai vykdyti operatyviai reikšmingų kontrpuolimo operacijų, Rusija gali ilgainiui padaryti lemiamų nuostolių Ukrainai, o Vakarų saugumo pagalba Ukrainai ir Ukrainos pastangos sutelkti didesnę Ukrainos ekonomikos ir gyventojų dalį karo veiksmams bus ilgalaikės“.
Europos politikos analizės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Mathieu Boulegue'as, sutiko, kad „jei pažvelgtume į kiekvienos šalies didžiąją strategiją, galbūt nedaug kas pasikeitė“.
„Tačiau pirmą kartą per daugelį mėnesių ši operacija privertė Kremlių pradėti kitokį naratyvą, tai pirmieji įtrūkimai V.Putino naratyve“, – CNN sakė M.Boulegue'as.
Susiję straipsniai
Karo eigos posūkis
Ukrainos kariuomenė supainiojo vis labiau tarp Ukrainos šalininkų plintantį sutarimą, kad ji turi mažai šansų atgauti didžiąją dalį savo teritorijos, jei iš viso ją atgaus. Kijevo nuomone, Kurskas įrodo, kad jo kariuomenė nusipelno nuolatinės, greitesnės ir geresnės sąjungininkų paramos, nes gali pakeisti karo kryptį.
Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pabrėžė praėjusią savaitę sakydamas kalbą: „Mes jau išplėtėme ir toliau plėsime ratą tų, kurie remia teisingą šio karo pabaigą. Labai svarbu, kad Ukraina į šį rudenį įžengtų dar stipresnė nei iki šiol.“
Buvęs generolas Australijoje ir tinklaraščio „Futura Doctrina“ autorius Mickas Ryanas mano, kad Kurskas „pademonstravo Ukrainos mokymąsi ir prisitaikymą po nesėkmingo 2023 m. kontrpuolimo“, turėdamas omenyje daug triukšmo sukėlusį puolimą, kuris Kijevui davė nedaug naudos.
„Ukrainos tikslas čia yra parodyti, kad Rusijos pergalė nėra neišvengiama ir kad Ukraina gali kovoti ir laimėti, – CNN sakė M.Ryanas, – įtikinti abejojančius palaikyti paramą ir, galbūt dar svarbiau, dar labiau sušvelninti apribojimus dėl to, kaip ir kur gali būti naudojami jų ginklai.“
Ukrainiečiai atkakliai siekė įveikti sąjungininkų abejones dėl sistemų, galinčių eskaluoti konfliktą, tiekimo – iš pradžių artilerijos ir kovinių tankų, vėliau – kovinių lėktuvų F16 ir ilgesnio nuotolio raketų, tokių kaip HIMARS ir ATACMS.
Iki gegužės mėn. JAV ginklų naudojimas smūgiams Rusijos teritorijoje buvo raudona linija Joe Bideno administracijai, kuri baiminosi eskalacijos. Tada Rusija įsiveržė į Charkovo sritį, kuriai padėjo tolimojo nuotolio smūgiai iš Rusijos teritorijos. Ukrainiečiai iš esmės kovojo laikydamiesi už nugaros, Charkovo miestas buvo pažeidžiamas.
Draudimas buvo sušvelnintas, leidžiant kai kurioms JAV sistemoms taikytis į Rusijos teritoriją. Kurske ukrainiečiai jį dar labiau susilpnino, naudodami šarvuočius Rusijos viduje. JAV, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės suteiktos šarvuotos transporto priemonės ir tankai buvo pastebėti važiuojantys per Rusijos kaimus; Vakarų raketos sugriovė tiltus, kurie kitu atveju galėjo padėti rusų gynėjams.
V.Zelenskis sakė, kad Rusijos blefas buvo atšauktas. „Visa naivi, iliuzinė vadinamųjų raudonųjų linijų Rusijos atžvilgiu samprata, kuri vyravo kai kurių mūsų partnerių karo vertinimuose, šiomis dienomis sugriuvo kažkur prie Sudžos“, – sakė jis.
„Ukraina dar kartą pademonstravo, kad įvairios Rusijos prezidento projektuojamos raudonosios linijos yra ne kas kita, kaip chimera, skirta sustiprinti Vakarų politinį nedrąsumą priimant sprendimus dėl karo“, – sakė M.Ryanas.
M.Boulegue'as savo ruožtu teigė, kad Kursko operacija yra vertingas būdas Ukrainos sąjungininkėms „išbandyti V.Putino skausmo slenkstį, tikrai geras būdas išbandyti kitas Rusijos atgrasymo formas, pasitelkiant įgaliotinį“.
„Rusijos raudonosios linijos yra kintančios, ir tai yra dar vienas laipsniško temperatūros kėlimo atvejis“, – pridūrė jis.
Ukrainiečiai čia laimėjo svarbų politinį argumentą: Vakarų sostinės viešai neprieštaravo šio naujo fronto atidarymui, o daugelis NATO narių, įskaitant Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Jungtines Amerikos Valstijas, iš tiesų reiškė pagyrimus.
„Matydami, kad per sieną vyksta išpuoliai, jie turi turėti galimybių į juos reaguoti“, – anksčiau šį mėnesį žurnalistams sakė Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh.
ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis žengė dar toliau ir socialiniame tinkle „X“ trečiadienį pareiškė, kad „apribojimų naudoti pajėgumus prieš Rusijos kariuomenę, dalyvaujančią agresijoje prieš Ukrainą, panaikinimas pagal tarptautinę teisę turėtų kelis svarbius padarinius – sustiprintų Ukrainos savigyną, nes Rusija nebeturėtų prieglobsčio savo išpuoliams ir Ukrainos miestų bei infrastruktūros bombardavimui; išgelbėtų gyvybes ir sumažintų destrukciją Ukrainoje; padėtų paspartinti taikos pastangas.“
Tačiau Vakarų komforto lygis yra ribotas. Ukraina norėtų ilgesnio nuotolio ATACMS raketomis taikytis į Rusijos gilumoje esančius aerodromus. Kol kas neatrodo, kad Vašingtonas būtų linkęs su tuo sutikti.
V.Zelenskis paprieštaravo: „Jei mūsų partneriai panaikintų visus galiojančius apribojimus naudoti tokius ginklus Rusijos teritorijoje, tuomet mums nereikėtų fiziškai įžengti į Kursko sritį, siekiant apsaugoti mūsų Ukrainos piliečius pasienio regionuose ir sunaikinti Rusijos agresijos potencialą.“
Tačiau Rusijos žemės užėmimas pagerina Ukrainos derybines pozicijas bet kokiose derybose, taip pat veikia kaip apsidraudimo priemonė, jei buvęs prezidentas Donaldas Trumpas laimėtų JAV rinkimus ir siektų primesti Ukrainai taikos susitarimą.
Vakarietiškas kovos būdas
Kursko įsiveržimo sėkmę lėmė ne tik Vakarų techninė įranga. Operaciją vykdė Ukrainos žvalgyba, planavimas ir specialiosios pajėgos, taip pat daug Ukrainoje pagamintų bepiločių lėktuvų, artilerijos, elektroninės kovos ir net termobarinių ginklų.
Tai „išryškina Ukrainos agentūrą ir taip pakerta Rusijos požiūrį į konfliktą kaip į tarpinį karą su Vakarais, – pažymėjo Olga Tatariuk iš „Chatham House“. Tai taip pat suteikia sąjungininkams pasitikėjimo, kad ukrainiečiai nėra pasmerkti visada būti gynyboje; kad jie mokosi vakarietiško kovos būdo po to, kai žlugo didelės viltys dėl 2023 m. kontrpuolimo.
Kaip tai apibūdino vienas ukrainiečių karys Kurske: „Ši operacija buvo labai gerai suplanuota. Nežinau, kas rengė planą, bet jie gerai padirbėjo. Mes judėjome centre, turėjome palaikymą į kairę ir į dešinę nuo mūsų. Puiki operacija.“
Kursko operacija tebėra didelis Ukrainos lošimas tuo metu, kai Rusijos pajėgos artėja prie dviejų svarbių Donecko rytuose esančių centrų – Pokrovsko ir Torecko miestų. Tačiau Ukrainos pajėgos parodė, kad konfliktas nėra vienakryptis.
„Dar nežinome, ar tai bus išnaša, ar pakeis žaidimo eigą“, – sakė analitikas M.Boulegue'as.
Ukrainiečiams bus vis sunkiau išlaikyti operaciją, kai Rusija į ją įtrauks daugiau artilerijos ir aviacijos. Tačiau su kiekviena diena, kai Ukrainos pajėgos kontroliuoja Honkongo dydžio Rusijos teritoriją, Kursko įsiveržimas tampa vis mažesne išnaša, vertina CNN.