Ukrainos operacija Kursko srityje – veiksmingiausias puolimas per visą karą, rašo leidinys. Ukrainos žvalgyba aptiko silpnąsias rusų vietas – specialiosios pajėgos iš anksto kirto sieną, kad paruoštų teritoriją. Kai rugpjūčio 6 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos kirto Rusijos sieną, tai buvo vadovėlinis pavyzdys to, ką strategai vadina jungtinių ginklų manevru.
Kaip pranešė „The Telegraph“, gynybos pajėgos sujungė pėstininkus, šarvuočius, artileriją ir inžinerinę įrangą, kad sunaikintų priešo gynybą. Tuo pat metu rusų bepiločiai orlaiviai ir jutikliai buvo apakinti elektroninio karo priemonėmis. Priešlėktuvinės gynybos skėtis blokavo dangų virš Ukrainos kariuomenės nuo Rusijos orlaivių.
„Iš pradžių tai atrodė kaip ribotas tarpvalstybinis reidas. Pasirengimas vyko taip slaptai, kad Ukrainos sąjungininkai atrodė esantys tokioje pat nežinioje kaip ir jos priešai. Volodymyras Zelenskis išmoko 2023 m. kontrpuolimo pamokas, kai Rusija, pasinaudojusi ilgu įspėjimo laikotarpiu, pastatė 3 mylių (5 kilometrų) gylio juostą iš minų, spygliuotų vielų ir pabūklų. Šį kartą Ukraina nustebino rusus“, – rašoma straipsnyje.
V. Putinas su V. Gerasimovu diskutuoja apie padėtį Kursko srityje: rezga naujus planus
Kursko operaciją galima laikyti svarbiausia Ukrainos pergale per dvejus metus. Rusijos infrastruktūra nyksta, griaunami tiltai, gadinami dujų įrenginiai. Dabar atakos zonoje yra daugiau aerodromų, naftos perdirbimo gamyklų ir tiekimo sandėlių.
Kursko operacijos tikslai
Žurnalistų teigimu, pagrindinis tikslas buvo pakeisti padėtį Rusijos viduje, padaryti karą mažiau patrauklų ir nuteikti pagrindinius veikėjus prieš Vladimirą Putiną.
Susiję straipsniai
Be to, po nesėkmingo praėjusių metų kontrpuolimo Ukrainai reikėjo moralinio pakilimo. Šia operacija V.Zelenskis vienu smūgiu priminė ukrainiečiams, kad jie vis dar gali laimėti.
Ta pati žinia pasiekė Ukrainos sąjungininkus Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurių kai kurie klausė, ar jie turėtų tęsti karą, kurio akivaizdžiai neįmanoma laimėti. Dabar atrodo aišku, kad jei Kijevo partneriai NATO leis į Rusiją įskraidinti tolimojo nuotolio raketas, Ukraina ir toliau laimės.
Trečiasis šio puolimo tikslas buvo atitraukti Rusijos pajėgas iš Ukrainos. Taip pat buvo svarbu paimti į nelaisvę daug karo belaisvių, kad vėliau juos būtų galima iškeisti į savo gynėjus. Dabar rusų karo prievolininkų motinos siekia, kad mainų būtų daugiau.
Ukraina taip pat sustiprino savo pozicijas derybų atveju. Kol Rusija buvo okupavusi gabalus Ukrainos teritorijos, V.Zelenskis neturėjo su kuo derėtis. Dabar atsirado galimybė keistis žemėmis.
„Visa tai yra antraeiliai tikslai. V.Zelenskis žino, kad patikimiausias būdas užbaigti karą – nuversti V.Putiną, kuris mistiškai trokšta įkurti tam tikrą protektoratą Kijeve, kurį laiko Rusijos tėvyne. Taip, V.Putiną taip pat motyvuoja energetinių išteklių Donbase ir Krymo vandenyse alkis. Tačiau net ir pripažinus keturių Ukrainos regionų aneksiją, jis nenusiramins, kol Kijevas nepripažins Rusijos suvereniteto, bent jau užsienio politikoje“, – aiškina „The Telegraph“.
Taigi Ukrainos strategija – padaryti karą nepopuliarų tarp rusų. Visi prisimena masinius neramumus, kurie kilo prieš 1988 m. išvedant karius iš Afganistano. Tas karas per dešimt metų kainavo 15 tūkst. sovietų gyvybių, tačiau karas Ukrainoje Rusijai kainuoja dešimtis kartų daugiau.
V. Putino nuvertimas
Nors šauktinių motinos, kurioms dabar daro įtaką Ukraina, neturi politinės įtakos, Kijevas nori įtikinti Rusijos generolus ir saugumo pareigūnus, kad karo išlaidos yra pernelyg didelės.
Jis prasidėjo nuo Rusijos Juodosios jūros laivyno sunaikinimo. Tada Ukraina atakavo naftos ir dujų įrenginius, o tai sudavė smūgį ekonomikai. Tada bepiločiai lėktuvai pradėjo smogti kariniams taikiniams visoje agresorės šalies teritorijoje – nuo Maskvos iki Murmansko.
„Greičiausiai jis (V.Putinas) nenori pripažinti to, kas įvyko, masto, t. y. kad specialioji operacija, kurios tikslas buvo per kelias dienas užimti Kijevą, vietoj to privedė prie to, kad kovos persikėlė į Motiną Rusiją“, – pažymi leidinys.
Leidinys priminė, kad bet kokio karo metu didžiulė pagunda yra susitelkti prie fronto linijos, tačiau tai yra klaida. Visų pirma Pirmojo pasaulinio karo baigtį lėmė būtent gamybinis potencialas. Eiga buvo tokia: Vokietijai pritrūko pinigų, kariai pradėjo maištauti, kaizeris buvo priverstas atsisakyti sosto, o naujoji vyriausybė kapituliavo.
„Rusijai dar nepritrūko pinigų. Tačiau už didžiųjų miestų ribų, nepaisant visų centrinio banko pastangų nupiešti pasaulį optimistiniais skaičiais, darosi neįmanoma užmaskuoti problemų, susijusių su sparčiai augančia infliacija, prekių ir darbo jėgos trūkumu, nes emigracija didina šaukimo į kariuomenę poveikį ir darbo jėgos nukreipimą į karinę gamybą. Daugelis generolų ir oligarchų matys, kaip V.Putinas izoliuoja, gėdina ir naikina jų šalį, siekdamas to, kas tėra tik asmeninė manija, kurią sukėlė per daug istorijos perskaityta karantino metu“, – daro išvadą žurnalistai.
Galimos derybos
Kaip rašo „The Guardian“, Rusija svarstys derybų galimybę tik tada, kai manys, kad Ukraina yra pajėgi „kelti grėsmę Maskvai ir Sankt Peterburgui“.
Tuo tarpu „The Wall Street Journal“ mano, kad Ukrainos tikslas Kurske yra trejopas: priversti Rusiją išvesti savo karius iš Rytų Ukrainos, pakeisti „pralaimėjimo“ mūšio lauke retoriką ir pagerinti Ukrainos pozicijas prieš galimas taikos derybas. Pasak leidinio, visi trys tikslai jau yra bent iš dalies pasiekti.