B'tselem ataskaitoje „Sveiki atvykę į pragarą“ pateikiami 55 neseniai į laisvę paleistų palestiniečių kalinių parodymai, kurių vaizdingi liudijimai rodo, kad nuo karo Gazos Ruože pradžios prieš 10 mėnesių sąlygos kalėjimuose smarkiai pablogėjo.
Tai naujausia iš daugelio ataskaitų, įskaitant rugpjūčio mėnesį parengtą Jungtinių Tautų ataskaitą, kurioje pateikiami šokiruojantys kaltinimai dėl palestiniečių kalinių išnaudojimo.
B'tselem teigia, kad jų tyrėjų surinkti liudijimai yra nepaprastai tikslūs.
Istorijos iš pirmų lūpų: „Hamas“ išpuolio aukų tėvai festivalio vietoje rengia ekskursijas
„Visi jie mums kartojo tą patį“, – pasakojo B'tselem vykdančioji direktorė Yuli Novak.
„Nuolatinė prievarta, kasdienis smurtas, fizinis ir psichinis smurtas, pažeminimai, miego trūkumas, žmonės ten badauja.“
Y. Novak išvada yra griežta.
„Visa Izraelio kalėjimų sistema palestiniečių atžvilgiu virto kankinimo stovyklų tinklu“, – kalbėjo ji.
Susiję straipsniai
„Perpildytos, bjaurios kameros“
Po spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytų mirtinų išpuolių, per kuriuos žuvo apie 1 200 izraeliečių ir užsienio piliečių, sulaikytų palestiniečių skaičius padvigubėjo ir pasiekė maždaug 10 000.
Izraelio kalėjimai greitai buvo perpildyti. Vienus jų valdo kariuomenė, kitus – šalies kalėjimų tarnyba. Kartais keliolika ar daugiau kalinių dalijasi kameromis, skirtomis ne daugiau kaip šešiems asmenims.
B'tselem ataskaitoje aprašomos perpildytos, bjaurios kameros, kuriose kai kurie kaliniai priversti miegoti ant grindų, kartais be čiužinių ar antklodžių.
Kai kurie kaliniai buvo suimti iškart po „Hamas“ išpuolių. Kiti buvo suimti Gazos Ruože prasidėjus Izraelio invazijai arba buvo suimti Izraelyje ar okupuotame Vakarų krante.
Vėliau daugelis jų buvo paleisti nepateikus kaltinimų.
Firas Hassanas spalio mėn. jau buvo kalėjime, jam buvo taikomas administracinis sulaikymas – priemonė, pagal kurią įtariamieji gali būti sulaikyti daugiau ar mažiau neribotam laikui, nepateikus kaltinimų.
Izraelis teigia, kad ši politika yra būtina ir atitinka tarptautinę teisę.
F. Hassanas sako savo akimis matęs, kaip greitai pablogėjo sąlygos po spalio 7 d.
„Gyvenimas visiškai pasikeitė“, – pasakojo jis, – tai, kas įvyko, vadinu cunamiu“.
Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios F. Hassanas buvo ne kartą sėdėjęs kalėjime, du kartus kaltintas naryste Palestinos islamo džihade – ginkluotoje grupuotėje, kurią Izraelis ir didžioji dalis Vakarų šalių yra įtraukę į teroristinių organizacijų sąrašą.
Jis neslepia, kad praeityje priklausė šiai organizacijai, sakydamas, kad buvo „aktyvus“.
Jis teigė žinantis, kaip sunku gyventi kalėjime, tačiau sakė, kad niekas jo neparuošė tam, kas nutiko, kai praėjus dviem dienoms po spalio 7 d. į jo kamerą įėjo pareigūnai.
„Mus žiauriai sumušė 20 pareigūnų, kaukėtų vyrų, kurie naudojo lazdas ir strypus, šunis ir ginklus“, – sakė jis.
„Buvome surištomis rankomis, užrištomis akimis, žiauriai sumušti. Mano veidas buvo kruvinas. Jie mus mušė 50 minučių. Mačiau juos iš po raiščio ant akių. Mus mušdami jie mus filmavo“.
Galiausiai balandžio mėn. F. Hassanas buvo paleistas, nepateikus jam kaltinimų, ir iki to laiko, kaip jis teigė, numetė 20 kilogramų.
Vaizdo įraše, nufilmuotame jo išlaisvinimo dieną, matyti liesa figūra.
„Praeityje kalėjime praleidau 13 metų, – sakė jis B'tselem tyrėjams vėliau tą patį mėnesį, – ir niekada nieko panašaus nepatyriau“.
Tačiau ne tik Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto palestiniečiai kalba apie Izraelio kalėjimuose patiriamą prievartą.
Izraelio piliečiai, pavyzdžiui, Izraelio arabų advokatas iš Haifos Sari Khourieh, taip pat sako, kad jie išgyveno panašias patirtis.
Praėjusių metų lapkričio mėn. S. Khourieh 10 dienų buvo laikomas šiaurės Izraelyje esančiame Megido kalėjime. Policija teigė, kad dviejose jo „Facebook“ žinutėse buvo šlovinami „Hamas“ veiksmai – kaltinimas greitai buvo atmestas.
Tačiau trumpa kalėjimo patirtis – jo pirmoji – jį beveik palaužė.
„Jie tiesiog išprotėjo“, – sako jis apie vaizdus, kuriuos matė Megido kalėjime. – Nebuvo jokių įstatymų. Viduje nebuvo jokios tvarkos.“
S. Khourieh pasakojo, kad jam pavyko išvengti didžiausios prievartos. Tačiau jis sako, kad jį pribloškė elgesys su kitais kaliniais.
„Jie be jokios priežasties smarkiai juos mušė“, – pasakojo jis. – Tie vaikinai šaukė „mes nieko nedarėme“. Jums nereikia mūsų mušti“.
Pasikalbėjęs su kitais kaliniais, jis greitai sužinojo, kad tai, ką mato, nėra normalu.
„Nors ir prieš spalio 7 d., kaip jie man sakė, su jais nebuvo elgiamasi geriausiai, bet po tos dienos – viskas pasikeitė“.
Trumpai pabuvojęs vienutėje, S. Khourieh sako girdėjęs, kaip gretimoje kameroje sumuštas kalinys maldavo medicininės pagalbos.
Pasak jo, gydytojai bandė jį atgaivinti, bet jis netrukus mirė.
Prieš dvi savaites išleistoje JT ataskaitoje teigiama, kad „Izraelio kalėjimų tarnybos (IPS) ir kalinių organizacijų pranešimai rodo, jog nuo spalio 7 d. iki gegužės 15 d. IPS kalėjimuose mirė 17 palestiniečių“.
Tuo tarpu Izraelio karinis advokatas gegužės 26 d. pranešė, kad tiria 35 Gazos Ruožo kalinių mirtis kariuomenės areštinėse.
Praėjus keliems mėnesiams po S. Khourieh paleidimo – vėlgi, nepateikus kaltinimų – advokatas vis dar bando suprasti tai, ką jis matė Megide.
„Aš esu izraelietis... Aš esu advokatas, – sakė jis mums. – Aš mačiau pasaulį už kalėjimo ribų. Dabar esu viduje. Matau kitą pasaulį.“
Jis sako, kad jo tikėjimas pilietiškumu ir teisine valstybe buvo sugriautas. „Po šios patirties viskas buvo sugriauta“, – dėstė jis.
Kariuomenė pareiškė, kad „atmeta atvirus kaltinimus dėl sistemingo kalinių išnaudojimo“.
„Konkretūs skundai dėl netinkamo elgesio ar nepatenkinamų sulaikymo sąlygų yra perduodami atitinkamoms IDF institucijoms bei yra atitinkamai nagrinėjami“, – aiškino kariuomenė.
Kalėjimų tarnyba teigė, kad nežinojo apie šiuos aprašytus teiginius ir, jų žiniomis, tokių įvykių nebuvo.
Nuo spalio 7 d. Izraelis atsisako suteikti Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui galimybę patekti pas sulaikytus palestiniečius, kaip to reikalauja tarptautinė teisė.
Šis sprendimas nebuvo paaiškintas, tačiau Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė dažnai reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui nepavyksta gauti prieigos prie Gazoje laikomų Izraelio ir kitų įkaitų.
Izraelio pilietinių teisių asociacija (ACRI) apkaltino vyriausybę „sąmoningu tarptautinės teisės nepaisymu“.
Rugpjūčio pradžioje dėl elgesio su palestiniečių kaliniais kilo įnirtinga viešoji diskusija, kai kraštutinių dešiniųjų demonstrantai, įskaitant Izraelio parlamento narius, smurtu bandė sutrukdyti suimti karius, kaltinamus Sde Teimano karinėje bazėje seksualiai išnaudojus kalinę iš Gazos.
Kai kurie iš protestuotojų buvo griežtosios linijos Izraelio saugumo ministro Itamaro Ben Gviro, vadovaujančio kalėjimų tarnybai, šalininkai.
I. Ben Gviras dažnai gyrėsi, kad jam vadovaujant palestiniečių kalinių sąlygos labai pablogėjo.
„Didžiuojuosi, kad mano valdymo laikotarpiu pakeitėme visas sąlygas“, – sakė jis Izraelio parlamento nariams per audringą sesiją liepos mėnesį.
B'Tselem nuomone, I. Ben Gvirui tenka didelė atsakomybė už piktnaudžiavimą, apie kurį dabar pranešama.
„Šios sistemos buvo atiduotos į labiausiai dešiniojo sparno, labiausiai rasistinio ministro, kokį tik Izraelis kada nors yra turėjęs, rankas“, – sakė Y. Novak.
Jos nuomone, Izraelio elgesys su kaliniais po traumuojančių spalio 7 d. įvykių yra pavojingas tautos moralinio nuosmukio rodiklis.
„Trauma ir nerimas lydi mus kiekvieną dieną“, – sako ji. – Tačiau leisti, kad šis dalykas paverstų mus kažkuo, kas nėra žmogiška, manau, yra tragiška.“
Parengta pagal BBC inf.