Politiko teigimu, NATO sąjungininkės diskutuoja apie bendrą atsaką į panašias situacijas, tačiau jokių išvadų dar nepadarė.
„Taisyklės yra tikslios, kai kalbama apie tai, kada tokie ginklai gali būti numušti“, – per spaudos konferenciją pietrytiniame Tarnuvo mieste sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Jis pareiškė, kad Lenkija gali reaguoti į Rusijos ginklus, pažeidžiančius šalies oro erdvę, tačiau, kaip taiki šalis, turi laikytis tam tikrų kriterijų.
G. Nausėda incidentą Latvijoje vadina pavojaus signalu: turime imtis aktyvesnių veiksmų
Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, Varšuva turi ginkluotis ir rengtis, įsigydama geriausias oro gynybos sistemas.
Ministro pareiškimas buvo paskelbtas Lenkijai pakartotinai pakėlus į orą naikintuvus F-16, kai šalies oro erdvę pažeidė Rusijos raketos ir dronai.
Rusijos drono įsiveržimas į Rumunijos dangų per atakas prieš Ukrainą buvo tik praeities įvykių pasikartojimas. Nuo tada, kai Kremlius pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Bukareštas pranešė apie daugybę atvejų, kai Rumunijos teritorijoje palei Dunojaus upę nukrito Rusijos dronų nuolaužos. Tačiau toks incidentas Latvijoje iki šiol neturėjo precedento.
Susiję straipsniai
Pasak Latvijos gynybos ministerijos, dronas įskrido į Latvijos oro erdvę iš Baltarusijos ir nukrito rytinėje šalies dalyje. Tiek Ryga, tiek Bukareštas tvirtina, kad nė viena šalis nebuvo savaitgalį surengtų Maskvos atakų taikinys.