Sėkmingiausios Ukrainos atakos prieš Rusiją: šie metai Maskvai skausmingi ir netikėti

2024 m. rugsėjo 9 d. 11:40
Lrytas.lt
Rusija nuolat bombarduoja Ukrainą tolimojo nuotolio raketomis ir bepiločiais orlaiviais, smogdama visoje šalyje. Ilgą laiką Ukraina negalėjo atsakyti tuo pačiu, todėl prašė ir tebeprašo savo Vakarų partnerių tolimojo nuotolio ginklų, tačiau šiais metais įvyko proveržis, rašo „rbc.ua“.
Daugiau nuotraukų (11)
Ukrainos gamintojai pradėjo kurti savo tolimojo nuotolio ginklus ir per trumpą laiką pirmieji pavyzdžiai pradėjo smogti į strateginius taikinius toli Rusijos užnugaryje.
Norėdamos pasipriešinti priešininkui, turinčiam daug kartų daugiau pinigų, išteklių ir žmonių, gynybos pajėgos priverstos griebtis įvairių būdų, kaip susilpninti priešo karinį potencialą ne tik fronto linijoje, bet ir šalies viduje.
Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir naftos sandėliai
Pirmieji sprogimai naftos perdirbimo gamyklose ir saugyklose Rusijoje prasidėjo 2024 m. pradžioje.

Rusijos dronų ataka: Ukrainos gynyba neutralizavo 58 iš 67 paleistų dronų

Rusijos spauda tikino, kad padariniai pašalinti, o įmonės nenukentėjo. Tačiau ilgai nuslėpti ukrainiečių atakų rezultatų nepavyko, juolab kad jų mastas didėjo.
Tradiciškai apie pasekmes buvo nutylima – Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas pavadino ataką „incidentu“ ir teigė, kad niekas nenukentėjo.
Taip pat balandžio 2 dieną Ukrainos specialiosios tarnybos pranoko save ir užpuolė naftos perdirbimo gamyklą Nižniokamsko mieste, Tatarstane, esančiame daugiau nei už tūkstančio kilometrų nuo Ukrainos.
Tuo metu dronai smogė įmonėms Jelabuze ir Nižniokamske. Vėliau paaiškėjo, kad Jelabuze bepilotis orlaivis atsitrenkė į Irano dronų surinkimo gamyklą, kuri Rusijoje vadinasi „Geran-2“.
Gamyklą užpuolė Ukrainos tolimojo nuotolio bepilotis orlaivis – per ataką buvo apgadinta pirminė naftos perdirbimo gamykla, dėl kurios kilo gaisras.
Gamyklos pajėgumas yra 8 milijonai tonų naftos, tai yra 2,6% viso Rusijos Federacijos metinio perdirbimo. Tatarstano gamykla yra viena iš penkių didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje.
Savo ruožtu vietos valdžia pranešė, kad nei Jelabuze, nei Nižniokamske didelės žalos nepadaryta, tačiau vietos gyventojai su jais nesutiko ir paskelbė vaizdo įrašus apie gaisrus ir sunaikintus namus.
Balandžio 20 dieną įvyko dar vienas išpuolis – tąkart jie smogė „Lukoil“ naftos bazei Smolensko srityje.
Regiono gubernatorius Vasilis Anokhinas patvirtino, kad nukentėjo „kuro ir energijos komplekso objektas“, o liudininkai tiesiogiai pareiškė, kad dronai pataikė į Kardymovo mieste įsikūrusios bendrovės „Lukoil-Tsentrnaftoprodukt“ bazę.
V. Zelenskis stebi skriejančius naikintuvus F-16.<br>AFP/Scanpix nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
V. Zelenskis stebi skriejančius naikintuvus F-16.
AFP/Scanpix nuotr.
Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naftos bazę užpuolė apie 50 bepiločių orlaivių ir visi jie buvo numušti. Tačiau filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti, kaip tankai dega pagal sprogimų garsą, rodo ką kita. „Nafta“ dega blogiau, bet „Lukoil“ – smarkiai“, – vaizdo įrašą komentavo liudininkai.
Tai toli gražu ne visas pastarųjų metų išpuolių sąrašas. Nuo 2024 metų sausio Ukrainos gynybos pajėgos reguliariai smogė Rusijos užnugariams, todėl Kremlius buvo verčiamas ieškoti įvairių būdų, kaip apsaugoti savo naftos perdirbimo gamyklas.
Naftos bazių vadovai pradėjo masiškai pirkti apsauginius skydus ir naudoti elektroninę karybą, tačiau atakos tęsėsi beveik kiekvieną mėnesį.
Sausio mėnesį Ukrainos specialiosios tarnybos atakavo naftos bazę Orelio mieste, Sankt Peterburgo naftos terminalą, naftos bazę Klintsuose, Briansko srityje.
Vasarį nukentėjo Polevos naftos bazė Kursko srityje, kovo mėnesį – pirmoji naftos perdirbimo gamykla Kalugos srityje, naftos produktų gamykla Rostovskajoje, Mychailivsky kasybos ir perdirbimo gamyklos MPP sandėlis Kurske.
Balandžio mėnesį buvo įvykdytos dvi gerai žinomos operacijos – ataka prieš „Lukoil“ Smolensko srityje ir naftos perdirbimo gamyklą Nižniokamske bei Irano bepiločių orlaivių surinkimo gamyklą Jelabuze.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
Karas Ukrainoje.
EPA-ELTA nuotr.
Gegužės mėnesį nugriaudėjo sprogimai naftos perdirbimo gamykloje Tuapse Krasnodaro teritorijoje, Volgogrado naftos perdirbimo gamykloje Kalugos srityje ir Riazanės naftos perdirbimo gamykloje.
Rugpjūtis specialiosioms tarnyboms buvo „vaisingas“ mėnuo: ukrainiečių bepiločiai lėktuvai atakavo naftos bazę „Atlas“ Rostovo srityje, Viatkos bazę Kirovo srityje, Gubkinsko naftos bazę Belgorodo srityje, naftos bazę „Kavkaz“ Proletarske ir Sankt Peterburge.
Daugeliu atvejų Ukrainos saugumo tarnyba oficialiai nekalba apie savo dalyvavimą operacijose, tačiau „RBC-Ukraine“ šaltiniai specialiosiose tarnybose nuolat praneša apie naujus smūgius Rusijos naftos pramonei ir už jos ribų.
Kurį laiką Ukrainos Vakarų sąjungininkai netgi bandė sustabdyti šias atakas, sakydami, kad jos gali paveikti pasaulio ekonomiką. Tačiau netrukus šios diskusijos užgeso.
Energetikos ir uostų infrastruktūra
Kovo 2 d. Jekaterinburge, Rusijoje, elektros pastotėje įvyko galingas sprogimas. Liudininkai pranešė apie ryškų blyksnį ir ūžesį Kalininskajos pastotės teritorijoje.
Iš pradžių propagandistai negalėjo pripažinti, kad sprogo būtent pastotė, o vėliau teigė, kad įvyko trumpasis jungimas.
Verta pridurti, kad ši įmonė tiekė elektros energiją trims Rusijos gynybos gamykloms, todėl, kaip ir naftos perdirbimo gamyklos atveju, yra teisėtas Ukrainos karinis taikinys. Tačiau Ukraina pranešė, kad prie „incidento“ prisidėjo patys rusai.
„Rusijoje yra tikrai susirūpinusių piliečių, kurie negali taikstytis su Rusijos vadovo Vladimiro Putino diktatūra ir daro viską, kad kuo greičiau vienintelėmis teisėtomis priemonėmis išlaisvintų savo teritoriją ir šalį nuo kruvino V. Putino režimo“, – pridūrė Andrijus Jusovas.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
Karas Ukrainoje.
EPA-ELTA nuotr.
Oro uostai
Rugpjūčio 16 d. Ukrainos pajėgos atakavo Savaslekos aerodromą Nižnij Novgorodo srityje, panaudodamos droną kamikadzę.
Rezultatas nudžiugino – dronas sunaikino MiG-31K, du lėktuvus Il-76 ir apgadino dar apie penkis Rusijos raketų nešėjus.
Gynybos ministerija, kaip įprasta, tvirtino, kad „incidentas“ baigėsi ir didelės žalos nepadaryta, tačiau „RBC-Ukraina“ šaltiniai teigė kitaip.
Dar viena efektyvi ataka įvyko liepos 27 dieną – Ukrainos dronas Murmansko srityje pataikė į „Olenya“ oro uostą.
Tą pačią naktį buvo užpulti du aerodromai – Engelso miestelyje Saratovo srityje ir Diaghileve, Riazanėje.
Tuo metu rusai labai skaudžiai išgyvena kiekvieną smūgį į aerodromą, nes jų aviacija yra didelio masto Ukrainos apšaudymo įrankis. Štai kodėl lėktuvai yra paslėpti ir nuolat dislokuojami. Tačiau Ukrainos pajėgoms pavyksta juos rasti.
Karinės pramonės objektai
Ne mažesnės sėkmės Ukrainos specialiosios tarnybos pasiekė atakuodami Rusijos Federacijos karinį-pramoninį kompleksą.
Pavyzdžiui, kad būtų sunkiau taisyti apgadintus lėktuvus, balandžio 17 dieną Ukrainos dronai smogė Gorbunovo aviacijos gamyklai Kazanėje. Ten rusai gamino ir remontavo bombonešius Tu-22M ir Tu-160M.
Oficialiai vietos valdžia apie žalą nepranešė, tačiau „Rosaviatsia“ pranešė, kad Nižniokamsko ir Nižnij Novgorodo oro uostai laikinai sustabdė darbą, o tai gana iškalbingai byloja apie specialiosios operacijos rezultatus.
Viena iš svarbiausių atakų įvyko lapkričio 11 d., kai trys iš keturių bepiločių orlaivių smogė Smolensko aviacijos gamyklai, kuri gamina raketas Kh-59.
Ukraina dar kartą smogė „Redyninsky“ gamyklai netoli Tverės. Įmonė gamina unikalius produktus Rusijos Federacijos kosmoso ir aviacijos pramonei, ypač Decilin sintetinį aviacinį kurą.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
Karas Ukrainoje.
EPA-ELTA nuotr.
Išdavikai
Atskira Ukrainos specialiųjų tarnybų operacijų kategorija – gauleiterių, išdavikų ir karo nusikaltėlių likvidavimas.
2024 metų vasario 3 dieną Engelse, Saratovo srityje, žuvo strateginio bombonešio Tu-95 įgulos vadas, 40-metis majoras Olehas Stegachevas. Tą dieną jis su draugu, ugniagesių vadu Serhijumi, stovėjo prie garažų, kai pasigirdo trys šūviai.
Rusų propagandistai, kuriems, matyt, buvo duota komanda „gesinti ugnį“, kiek įmanoma nuvertino šį įvykį, sakydami, kad čia „kažkoks buitinis konfliktas“.
Pastebėtina, kad visuose prokremliškos žiniasklaidos pranešimuose jie nepateikė konkrečios informacijos apie tai, ar O. Stegachevas išgyveno.
Vietoje to, šio klausimo specifiką pristatė Ukrainos žvalgyba. Tą pačią dieną ji paskelbė, kad O. Stegachevas žuvo. Rusijos Federacija niekada oficialiai nepranešė apie savo kariškio mirtį ir to neneigė.
Ukrainos pagrindinis žvalgybos direktoratas (GUR) nepradėjo kalbėti apie jų dalyvavimą operacijoje, tačiau dar kartą paminėjo atsakomybę už karo nusikaltimus: „Žinome jūsų vardus, adresus, automobilių numerius, įprastus maršrutus ir įpročius“.
V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
V. Putinas.
AFP/Scanpix nuotr.
Dar du atvejai įvyko Rusijos okupuotose teritorijose. Kovo 6 dieną užgrobtame Berdjanske nugriaudėjo sprogimas. Vėliau paaiškėjo, kad vietinė bendradarbė Svitlana Samoilenko žuvo dėl sprogimo. GUR neprisiėmė atsakomybės, tačiau pasidalijo S. Samoilenko biografijos detalėmis.
Ukrainos teisėsaugos ir žvalgybos agentūros tiesiogiai neprisiima atsakomybės už visas operacijas, kurios vyksta priešo teritorijoje. Pažymima, kad pagrindiniai tokių specialiųjų operacijų uždaviniai yra sumažinti Rusijos karinį potencialą.
Ukraina siekia nutraukti logistikos maršrutus, smogti Rusijos karinio-pramoninio komplekso įmonėms, atakuoti aerodromus ir sukurti degalų problemų Rusijoje.
„Jei vertinčiau paskutiniuosius Ukrainos gynybos žvalgybos metus, galiu pasakyti, kad tai buvo nestandartinių, netikėtų ir maskviečiams skausmingų veiksmų didinimo laikotarpis. Tvirtai einame šiuo keliu ir toliau“, – teigė Ukrainos Krašto apsaugos ministerijos atstovas Andrijus Černyakas.
Parengta pagal „rbc.ua“ inf.
RusijaUkrainagynyba
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.