Paliaubos, prasidėjusios 4 val. ryto (2.00 val. Grinvičo laiku), turėtų sustabdyti karą, dėl kurio dešimtys tūkstančių žmonių Izraelyje ir šimtai tūkstančių Libane buvo priversti palikti savo namus.
Įsigaliojus paliauboms, Izraelio kariuomenė iškart įspėjo, kad Pietų Libano gyventojai neturėtų artintis prie Izraelio gynybos pajėgų pozicijų ir kaimų, kuriuos jos pajėgos nurodė evakuoti.
„Įsigaliojus paliaubų susitarimui ir remiantis jo nuostatomis, IDF lieka dislokuotos savo pozicijose pietų Libano teritorijoje, – platformoje „X“ sakė kariuomenės atstovas Avichay Adraee. – Jums draudžiama artintis prie kaimų, kuriuos IDF nurodė evakuoti, arba prie rajone esančių IDF pajėgų.“
Gyvenimas Libane, baiminantis Izraelio atakų: naktį tenka praleisti lauke
Per karą didelės Libano teritorijos buvo apšaudytos iš oro, o Izraelio kariai buvo dislokuoti už sienos kovai su „Hezbollah“ kovotojais.
Kova prasidėjo nuo to, kad „Hezbollah“ pradėjo tarpvalstybinius smūgius, siekdama paremti savo sąjungininkę, palestiniečių organizaciją „Hamas“, po pastarosios 2023 metų spalio 7 dieną surengto išpuolio prieš Izraelį.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė apie paliaubų susitarimą, o Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad jo ministrai susitarė dėl ugnies nutraukimo.
Jungtinės Valstijos yra pagrindinė Izraelio sąjungininkė ir karinė rėmėja, o J. Bidenas pasveikino susitarimą, pavadindamas jį „gera naujiena“ ir „nauja pradžia“ Libanui.
Susiję straipsniai
B. Netanyahu padėkojo J. Bidenui už tarpininkavimą sudarant šį susitarimą ir sakė, kad tai leis Izraeliui sutelkti dėmesį į „Hamas“ Gazoje ir Iraną.
Pagal Libano paliaubų sąlygas Izraelis turės „visišką“ laisvę veikti prieš „Hezbollah“, jei Irano remiama grupuotė imtų kelti naują grėsmę, sakė B. Netanyahu.
Paskutinės valandos
Libanas teigia, kad nuo 2023 metų spalio, kai prasidėjo susišaudymai, šalyje žuvo mažiausiai 3 823 žmonės, dauguma jų – per pastarąsias kelias savaites, kai Izraelis suintensyvino kampaniją prieš „Hezbollah“.
Izraelio pusėje per karo veiksmus su „Hezbollah“ žuvo mažiausiai 82 kariai ir 47 civiliai gyventojai, pranešė valdžios institucijos.
Paskutinės valandos prieš įsigaliojant paliauboms buvo vienos žiauriausių per visą karą.
Antradienį Izraelis kelis kartus smogė Libano sostinės centrui, o „Hezbollah“ pareiškė, kad atakavo šiaurės Izraelį po paliaubų paskelbimo.
Ankstyvą trečiadienio rytą, likus mažiau nei valandai iki paliaubų įsigaliojimo, dar buvo smogta iš oro pietiniams Beiruto priemiesčiams, pranešė AFPTV.
Izraelio kariuomenė maždaug dviem valandomis anksčiau įsakė evakuoti centrinės Beiruto dalies ir pietinių sostinės priemiesčių rajonus.
„Hezbollah“ nedalyvavo jokiose tiesioginėse derybose dėl paliaubų, jos vardu tarpininkavo Libano parlamento pirmininkas Nabihas Berri. Grupuotė dar nepateikė oficialių komentarų apie paliaubas.
ES vadovai sveikina žinią apie paliaubas
Europos Sąjungos (ES) vadovai su palengvėjimu sutiko pareiškimą apie paliaubas tarp Izraelio ir „Hezbollah“ kovotojų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjo apie „labai drąsinančią žinią“ mūšių paveiktiems Libano ir Izraelio gyventojams.
„Sumažėjus „Hezbollah“ įtakai, Libanas turės šansą padidinti savo vidaus saugumą ir stabilumą“, – teigė ji.
ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis susitarimą dėl paliaubų pavadino situacijos sušvelninimu, turint omenyje pražūtingą padėtį Artimuosiuose Rytuose ir gyrė Prancūziją ir JAV už tarpininkavimą. „Dabar labai svarbu, jog paliaubų būtų laikomasi, kad būtų užtikrintas Izraelio ir Libano piliečių saugumas ir vidaus pabėgėlių sugrįžimas“, – pareiškė jis.
Kartu ispanas paragino politinį elitą Libane pateisinti savo atsakomybę ir išrinkti prezidentą. Kreipdamasis į trečiąsias šalis, jis pridūrė: „Libaniečiai turi teisę atgauti visišką savo suverenumą sprendžiant šalies reikalus – be kišimosi iš išorės“.