„Jei norime užbaigti „karštąjį“ karo etapą, turime pasirūpinti, kad NATO apsaugotų tą Ukrainos teritorijos dalį, kurią šiuo metu kontroliuojame“, – duodamas interviu Didžiosios Britanijos televizijos kanalui „Sky News“ sakė V. Zelenskis.
„Tą turime padaryti skubiai. O tada (okupuotas) Ukrainos teritorijas Ukraina galės susigrąžinti diplomatiniu keliu.“
Jis paaiškino, kad šis planas dar nebuvo svarstytas, nes niekas oficialiai Ukrainai jo nepasiūlė. Jo teigimu, visai Ukrainai su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis vis tiek turėtų būti įteiktas kvietimas į NATO. Jo šalies konstitucija neleidžia pripažinti rusų okupuotų teritorijų.
Pasikeitusi pozicija
Interviu „Sky News“ vyriausiajam korespondentui Stuartui Ramsay Ukrainos prezidentas buvo paprašytas atsakyti į žiniasklaidos pranešimus, kad vienas iš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo planų užbaigti karą gali būti tai, kad Kyjivas atiduotų Rusijai jos okupuotas žemes mainais į Ukrainos įstojimą į NATO.
V. Zelenskis sakė, kad siekiant užbaigti „karštąją karo fazę“ narystė NATO turėtų būti pasiūlyta neokupuotoms šalies dalims, jei pats NATO kvietimas pripažintų tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas.
Atrodo, kad jis sutiko, jog okupuotoms rytinėms šalies dalims toks susitarimas kol kas nebus taikomas.
„Jei norime sustabdyti karštąją karo fazę, turime priimti po NATO skėčiu tą Ukrainos teritoriją, kurią kontroliuojame“, – sakė jis.
„Turime tai padaryti skubiai. O tada (okupuotą) Ukrainos teritoriją Ukraina gali susigrąžinti diplomatiniu būdu“, – pridūrė.
V. Zelenskis teigė, kad paliaubos reikalingos tam, kad „garantuotų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negrįš ir neužims daugiau Ukrainos teritorijos.
Jis sakė, kad NATO turėtų „nedelsiant“ padengti Kyjivo kontroliuojamą Ukrainos dalį, ko, anot jo, Ukrainai „labai reikia, kitaip jis sugrįš“.
„Turime dirbti su naujuoju prezidentu“
Duodamas pirmąjį interviu britų žiniasklaidai po D. Trumpo pergalės rinkimuose, V. Zelenskis buvo paklaustas, ką mano apie išrinktąjį prezidentą D. Trumpą, ir atsakė, kad „turime dirbti su naujuoju prezidentu“, kad „turėtume didžiausią rėmėją.“
„Noriu dirbti su juo tiesiogiai, nes aplink jį yra įvairių žmonių balsų. Ir todėl mums reikia neleisti, kad kas nors aplinkui griautų mūsų bendravimą, – sakė jis. – Tai nebus naudinga ir bus destruktyvu. Turime pabandyti rasti naują modelį. Noriu pasidalyti su juo idėjomis ir noriu iš jo išgirsti jo mintis.“
Paklaustas, ar kalbėjosi su D. Trumpu, V. Zelenskis atsakė, kad jie kalbėjosi rugsėjo mėnesį, kai jis buvo Niujorke, ir pridūrė: „Mes kalbėjomės. Jis buvo labai šiltas, geras, konstruktyvus... Tai buvo labai geras susitikimas, ir tai buvo svarbus pirmas žingsnis – dabar turime parengti keletą susitikimų.“
Šis interviu yra pirmas kartas, kai V. Zelenskis užsiminė apie paliaubų susitarimą, kuris apimtų sąlygą, kad Rusija kontroliuos okupuotas Ukrainos teritorijas.
Per visą konfliktą V. Zelenskis niekada nesakė, kad atiduotų Rusijai bet kokią okupuotą Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą, kurį Rusija okupavo 2014 m. vasario mėn. ir oficialiai aneksavo kitą mėnesį.
Jis sakė, kad toks žingsnis neleidžiamas pagal Ukrainos konstituciją ir vienintelis būdas, kuriuo jis būtų įmanomas, – jei tų teritorijų gyventojai sutiktų atsiskirti.
Anksčiau jis buvo nuėjęs dar toliau – šių metų liepą duodamas interviu laikraščiui „Le Monde“ jis pasiūlė, kad šios teritorijos galėtų prisijungti prie Rusijos, jei už tai žmonės balsuotų laisvame ir sąžiningame referendume.
Tačiau jis sakė, kad Kyjivas turėtų vėl kontroliuoti šias teritorijas, kad galėtų surengti tokį balsavimą.
Maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos tebekontroliuoja Rusija.
2022 m. rugsėjo mėn. po tarptautiniu mastu nepripažintų referendumų Rusija vienašališkai paskelbė aneksuojanti teritorijas Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios srityse ir aplink jas.
V. Zelenskis jau seniai laikosi pozicijos, kad šios teritorija lieka ukrainietiškos, kad Rusijos įvykdyta okupacija yra neteisėta ir kad Kyjivas neperleis jokios savo teritorijos, kad būtų sudarytas taikos susitarimas.
Šių metų pradžioje jis Ukrainos parlamentui pristatė „pergalės planą“, į kurį buvo įtrauktas atsisakymas atiduoti Ukrainos teritoriją ir suverenitetą.
Tačiau Maskva pareiškė, kad ji neatsisakys jokios savo karinių pajėgų užimamos žemės, sudarant bet kokį taikos susitarimą, ir teigė, kad Kyjivas, atiduodamas savo teritoriją, sudaro prielaidas jam sėsti prie derybų stalo.
Nepaisant to, kad Ukraina nuo karo pradžios prieš daugiau nei 1000 dienų atkakliai gynė savo teritoriją ir bandė kontratakuoti, pastaraisiais mėnesiais Kyjivo pajėgos atsidūrė užnugaryje, o Rusija pamažu pasiekė laimėjimų šalies rytuose.
Ukrainai reikia garantijos, kad V. Putinas negrįš
Kyjivo parlamente pastarosiomis dienomis pasakytoje kalboje prezidentas užsiminė, kad Ukrainai galbūt ir nereikia karine jėga susigrąžinti visų okupuotų teritorijų – tą būtų galima vėliau padaryti diplomatinėmis priemonėmis. Reikalavimas nedelsiant pakviesti jo šalį į NATO yra viena jo vadinamojo pergalės plano, kurį jis rudenį pristatė Vašingtone, Berlyne, ir kitose sostinėse, dalis.
Tačiau Jungtinės Valstijos ir Vokietija – didžiausios Ukrainos rėmėjos ir svarbios NATO narės – neleidžia skubos tvarka priimti Ukrainos į Vakarų gynybos aljansą. Ligi šiol išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo paskelbtuose planuose Ukrainos narystė NATO taip pat nenumatoma. Tuo tarpu Rusija kategoriškai priešinasi tam, kad Ukraina būtų priimta į NATO.
