Ukrainai šie metai kainavo kainavo net 278 mlrd. dolerių paramos – iš jų beveik 87 mlrd. dolerių atkeliavo iš JAV. Metai prasidėjo karštais debatais JAV Kongrese dėl to, ar Vašingtonas turėtų teikti didesnę karinę pagalbą Ukrainai.
Šis procesas atskleidė gilius nesutarimus Respublikonų partijoje ir didelę Kyjivo priklausomybę nuo JAV karinės paramos.
Kelis mėnesius trukusios diskusijos turėjo rimtų pasekmių Ukrainai – tiek kalbant apie gynimąsi nuo Rusijos raketų, tiek apie atakų atrėmimą fronto linijose.
Rusiškų dujų tranzito į Europą sustabdymą vadina Maskvos pralaimėjimu: tikisi, kad D. Trumpo pažadai išsipildys
„2023 m. Rusija nepasiekė jokių reikšmingų laimėjimų, nepaisant didžiulio skaičiaus vyrų, kuriuos Kremlius metė į savo karo mašiną.
Tačiau praėjusiais metais vykęs politikavimas Vašingtone pakeitė karo Ukrainoje realybę. Tiekimo sustabdymas ne tik labai padidino Ukrainos pažeidžiamumą rytuose, ypač Donecko regione, bet ir pagilino Kyjivo, NATO sąjungininkų ir tų, kurie teigė, kad Ukrainos gynyba atitinka JAV saugumo interesus, nusivylimą“, – rašoma straipsnyje.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas prezidento Joe Bideno administracijos draudimui vykdyti ilgojo nuotolio raketų smūgius prieš Rusiją, kurį prezidentas atšaukė lapkritį.
Susiję straipsniai
Karo prieš Ukrainą metu Rusija rėmėsi raketomis ir bepiločiais lėktuvais, kad „brutaliai susidorotų su visa šalies teritorija“.
Tačiau 2024 m. Maskva suintensyvino oro atakas prieš miestus, ypač Rytų Ukrainoje, net jei tai reiškė visišką jų sunaikinimą.
Be to, Rusijos pajėgos 2024 m. Ukrainoje pasistūmėjo 3 985 kv. kilometrais, t. y. septynis kartus daugiau nei 2023 m., rodo AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
Nors santykinis sąstingis fronto linijoje truko kiek ilgiau nei metus, Rusijos okupacinė kariuomenė gegužės mėn. atidarė naują frontą Charkivo srityje – teritorijoje, kurią ukrainiečiai išvadavo pirmaisiais karo metais.
„2024 m. kovų buvo daugiau nei 2023 m., nors, ISW duomenimis, daugiausia jų vyko antroje metų pusėje, ir už tai Rusija sumokėjo didelę kainą“, – rašo autoriai.
Rugpjūčio pradžioje Ukraina netikėtai įžengė į Kursko srities teritoriją. Tai buvo akivaizdus bandymas nukreipti pajėgas nuo Rytų fronto į „Kremliaus gimtąją teritoriją“ ir, atėjus laikui, įgyti kozirį taikos deryboms.
Gynybos pajėgų operacija buvo didžiausias puolimas prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Pažymėtina, kad Rusijos Federacija ten dislokavo ne tik savo karius, bet ir Šiaurės Korėjos karių kontingentą.
Pranešama, kad ten dislokuota 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių – taip ši šalis tapo pirmąja užsienio valstybe, atsiuntusia savo karius vienai iš kariaujančių valstybių paremti.
Perrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją teigė, kad užbaigs karą dar prieš pradėdamas eiti pareigas.
Tačiau atrodo, kad po pergalės rinkimuose respublikono pasitikėjimas savo galimybėmis tai padaryti pasikeitė.
Kalbėdamas per savo pirmąją spaudos konferenciją po to, kai buvo išrinktas antrajai kadencijai, jis sakė: „Mes stengiamės sustabdyti karą, šį baisų, baisų karą, kuris vyksta Ukrainoje <...>. Padarėme tam tikrą pažangą.“