Siekdamas įtikinti Jungtinių Valstijų prezidentą Kyjivas jau kelis mėnesius teigė, kad turtingi Ukrainos visų rūšių mineralų – nuo titano iki grafito – telkiniai gali padėti D. Trumpui įveikti Kiniją pasaulinėse lenktynėse dėl išteklių.
Pirmadienį D. Trumpas užkibo ant masalo ir pareiškė, kad planuoja sudaryti sandorį su Ukraina – karinė parama už retuosius mineralus ir kitus išteklius.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šį žingsnį susieti būsimą karinę pagalbą su prieiga prie naudingųjų iškasenų įvertino kaip pasibaisėtinai transakcinį ir kritikavo jį kaip „labai egoistišką, labai egocentrišką“.
Tačiau Kyjivas supranta, kad dėmesys naudingosioms iškasenoms yra gyvybiškai svarbus tolesnei JAV paramai, taigi ir šalies išlikimui.
Todėl Ukraina sąmoningai pritaikė savo žinią D. Trumpo komerciniams instinktams.
Žinodamas, kad jo neįtikins prašymai ginti demokratiją, Kyjivas pabrėžė pavojų, kad metalai, kurie yra gyvybiškai svarbūs pramoninėms ir karinėms technologijoms, pateks į Maskvos, taigi ir Kinijos, rankas.
„Apskritai tai teigiamas signalas“, – teigė Ukrainos parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas Oleksandras Merežko.
„Manau, kad D. Trumpas pradėjo suprasti, kad yra pavojus, jog Ukrainos strateginiai ištekliai, jei nebus suteikta parama, gali atsidurti autoritarinių režimų rankose ir tuos režimus sustiprinti. Ir ne tik Rusiją, bet ir jos (Rusijos – red. past.) strateginę partnerę Kiniją“, – pridūrė jis.
Ilgai baiminęsis, kad D. Trumpo administracija paprasčiausiai atsuks nugarą Ukrainai, dabar Kyjivas turi pagrindo labai atsargiam optimizmui.
JAV prezidento pasiūlymas teikti karinę paramą Ukrainai mainais į mineralus seka jo kreipimasį į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kuriame JAV prezidentas teigė, kad Maskva turėtų nutraukti „absurdišką karą“ arba sulaukti daug griežtesnių sankcijų.
Ukraina negaišta laiko bandydama sudaryti susitarimą su D. Trumpu.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV iškastinio kuro sektoriaus vadovas Chrisas Wrightas buvo patvirtintas D. Trumpo energetikos sekretoriumi, jo kolega iš Ukrainos Hermanas Haluščenka nusiuntė jam laišką.
Jame H. Haluščenka dėkojo JAV už strateginę partnerystę ir teigė, kad 50 proc. svarbiausios Ukrainos energetikos infrastruktūros buvo sunaikinta, o jos palaikymas būtų svarbus D. Trumpui, kad išlaikytų svertus Maskvai.
Laiške, su kuriuo susipažino „Politico“, H. Haluščenka teigė, kad Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su D. Trumpo administracija, siekdama sukurti strateginį komercinį JAV akcijų paketą Ukrainos energetikos sektoriuje.
Jis pabrėžė, kad šalis turi vienus didžiausių pasaulyje naftos, dujų, urano ir kitų gamtinių išteklių telkinių.
Kaip Ukraina patraukė D. Trumpo dėmesį
Ukraina turi 22 iš 50 medžiagų, kurias JAV įvardijo kaip itin svarbias, telkinius,
Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, šalyje ypač gausu grafito, ličio, titano, berilio ir urano. Šie ištekliai yra būtini baterijų, radarų sistemų ir šarvuočių gamybai. Disponavimas tokiais resursais šiek tiek sumažintų JAV priklausomybę nuo Kinijos naudingųjų iškasenų.
Respublikonai jau seniai pripažino Ukrainos išteklių strateginę vertę.
„Nenoriu atiduoti tų pinigų ir turto (Vladimirui) Putinui, kad jis juos pasidalytų su Kinija, – pernai sakė senatorius Lindsey Grahamas. – Jei dabar padėsime Ukrainai, ji gali tapti geriausia verslo partnere, apie kurią visada svajojome.“
Ukrainos titano atsargos yra „aukščiausioje lygoje“, sakė su „Politico“ anonimiškai kalbėjęs Europos žaliavų ekspertas: „Akivaizdu, kad ukrainiečiai ieško visko, kas patraukia D. Trumpo dėmesį. O tai neabejotinai patraukė jo dėmesį“.
Argumentas dėl išteklių „yra labai lengvai virškinamas Donaldui Trumpui ir jo administracijai, kalbant apie Ukrainos vertę“, „Politico“ sakė respublikonų užsienio politikos ekspertas Danielis Vajdichas.
„Jei daugeliui ankstesnės administracijos žmonių parama Ukrainai buvo susijusi su laisve ir demokratija, tai D. Trumpui šis argumentas neturi jokio atgarsio. Mums reikia kitų priežasčių, kurios padėtų jiems suprasti, kodėl remti Ukrainą ir kovoti už Ukrainą yra prasminga“, – teigė jis.
Pajutęs grėsmę, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pasmerkė D. Trumpo pasiūlymą, sakydamas: „Jei vadinsime dalykus tikrais vardais, tai – pasiūlymas nusipirkti paramą, kitaip tariant, ne suteikti ją besąlygiškai ar dėl kokių nors kitų priežasčių, o konkrečiai suteikti ją komerciniu pagrindu.“
Yra vienas „bet“
Dar rugsėjį, likus keliems mėnesiams iki D. Trumpo pergalės JAV rinkimuose, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo propaguoti idėją, kad Amerikos ekonominiai interesai yra padėti Kyjivui atremti Rusijos puolimą ir susigrąžinti kuo daugiau savo teritorijos.
Parengtame Ukrainos „pergalės plane“ V. Zelenskis pasiūlė sąjungininkams specialų susitarimą dėl bendros Ukrainos gamtinių išteklių ir svarbiausių metalų, įskaitant uraną, titaną, litį, grafitą ir kitus.
Jame buvo rašoma apie bendrą šių resursų apsaugą ir investicijas, vertas trilijonus JAV dolerių.
Tačiau, šiame pasiūlyme yra vienas „bet“ – dauguma Ukrainos išteklių sutelkti šalies rytuose ir pietuose. Šios teritorijos yra labiausiai nukentėjusios nuo karo ir yra ginčijamos arba okupuotos Rusijos kariuomenės.
Vienam iš turtingiausių Ukrainos išteklių regionų – Dniepropetrovskui – šiuo metu gresia pavojus, nes Rusijos pajėgos stiprina savo gniaužtus aplink Pokrovską.
„Ar D. Trumpas supranta, kad teritorijos, kuriose aptinkama retųjų mineralų, daugiausia yra okupuotos ir jas reikia išlaisvinti?“ – „Politico“ sakė nevyriausybinės organizacijos Globalių studijų centro „Strategija XXI“ prezidentas Maiklas Gončaras.
„Tam reikia amerikietiškų ginklų ir pragariškų sankcijų agresoriui“, – pridūrė jis.
„Pažiūrėkite, kas čia dedasi, – „Politico“ aiškino vienas iš analitinio centro „We Build Ukraine“ įkūrėjų Oleksandras Kubrakovas. – Ši pramonė nėra susijusi su vidutiniu smulkiu verslu, tai – milijardinių investicijų pramonė.“
Šis sandėris Ukrainai kainuos brangiai, tačiau tikėtina, kad jį verta sumokėti.
„Tai reikštų, kad ateityje Ukrainoje bus daug mažiau mineralinių turtų. Tačiau abejoju, ar kas nors dėl to labai nerimauja.
Palyginti su alternatyva, kad šalis būtų visiškai nušluota nuo žemėlapio, tai atrodo išties labai geras sandoris“, – aiškino sakė Eurazijos centro tinklaraščio „UkraineAlert“ Peteris Dickinsonas.
Vis dėlto paklaustas, ar Ukrainos pareigūnai mano, kad D. Trumpas gali suteikti Kyjivui pakankamą karinę paramą, kad padėtų jiems susigrąžinti rusų okupuotas teritorijas, D. Vajdichas atsakė, kad jam toks įspūdis nesusidarė.
„Taip pat nemanau, kad Ukrainos pareigūnai būtinai tiki, jog tai reiškia, kad Trumpas rems Ukrainą tol, kol jie atgaus visas tas teritorijas, kuriose yra svarbių medžiagų. Nemanau, kad tai yra mąstymo svorio centras“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „Politico“ inf.