Tuomet Rusija aneksavo Krymą, o Kremliaus remiamos separatistų grupės užėmė rytų Donbasą – būtent šių teritorijų atgavimas, pasak P. Hegsetho, nėra realus.
Šis pareiškimas yra kol kas aiškiausias ženklas, kad Jungtinės Valstijos rems Ukrainos ir Rusijos derybas, per kurias Kyjivas turėtų atiduoti Kremliaus jau užgrobtą teritoriją.
„Mes, kaip ir jūs, norime suverenios ir klestinčios Ukrainos, – kalboje prieš Ramšteino grupės susitikimą Briuselyje sakė P. Hegsethas. – Tačiau turime pradėti nuo pripažinimo. Susigražinti Ukrainos sienas, buvusias iki 2014 m., yra nerealus tikslas.“
„Šio iliuzinio tikslo siekimas tik pratęs karą ir sukels daugiau kančių“, – pridūrė jis.
JAV gynybos sekretorius savo kalboje įvertino, kad per pirmąją savaitę jis pamatė „daug žadančių ženklų“ apie grėsmės suvokimą Europoje. Jis pabrėžtinai gyrė Švediją ir Lenkiją.
„Tačiau tai tik pirmieji žingsniai. Reikia nuveikti dar daugiau. Mūsų transatlantinis Aljansas išsilaikė dešimtmečius ir tikiuosi, kad išsilaikys dar ne vieną kartą. Tačiau tai neįvyks šiaip sau.
Tam reikės, kad mūsų sąjungininkai Europoje išeitų į areną ir prisiimtų atsakomybę už įprastinį saugumą žemyne“, – sakė jis ir paprašė europiečių „paspartinti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą“.
Griežtai įspėdamas Europos lyderius, P. Hegsethas teigė, kad nori „tiesiogiai ir nedviprasmiškai išreikšti, jog ryškios strateginės realijos neleidžia Jungtinėms Valstijoms pirmiausia rūpintis saugumu Europoje“.
„Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su lemiamomis grėsmėmis mūsų tėvynei. Turime sutelkti – ir sutelkiame – dėmesį į savo sienų apsaugą“, – aiškino jis.
Pasak jo, JAV susiduria su lygiaverčiais konkurentais – Kinija, „galinčia ir ketinančia“ kelti grėsmę JAV ir šalies pagrindiniams nacionaliniams interesams Azijoje.
„JAV teikia pirmenybę atgrasymui nuo karo su Kinija Ramiojo vandenyno regione, pripažindamos realią (resursų – red. past.) ribotumo situaciją ir darydama kompromisus dėl išteklių, kad atgrasymas nesugriūtų.
Kadangi Jungtinės Valstijos teikia pirmenybę šioms grėsmėms, Europos sąjungininkės turi imtis iniciatyvos“, – teigė jis.
Pasak P. Hegsetho, Europos saugumo užtikrinimas yra šio žemyno NATO narių užduotis. JAV gynybos sekretorius aiškino, kad Europa turi suteikti didžiąją dalį pagalbos Ukrainai.
„Tai reiškia, kad reikia skirti daugiau šaudmenų ir įrangos, išnaudoti lyginamuosius pranašumus, plėsti savo gynybos pramonės bazę ir, svarbiausia, kalbėti su savo piliečiais apie Europai kylančią grėsmę“, – mano jis.
Amerikietis teigė, kad JAV padės su energijos gamyba, siekiant sugriauti „Rusijos karo mašiną“.
„Siekdamas sudaryti sąlygas veiksmingai diplomatijai ir sumažinti energijos kainas, kuriomis finansuojama Rusijos karo mašina, prezidentas (Donaldas – red. past.) Trumpas skatina Amerikos energijos gamybą ir ragina kitas šalis daryti tą patį.
Mažesnės energijos kainos kartu su veiksmingesniu energetikos sankcijų taikymu padės Rusijai sėsti prie derybų stalo“, – įvertino jis.
JAV gynybos sekretorius pabrėžė, kad Ukrainos narystė NATO „nėra realus rezultatas“.
Pristatydamas JAV poziciją dėl Ukrainos, gynybos sekretorius teigia, kad bet kokia „ilgalaikė taika Ukrainai turi apimti tvirtas saugumo garantijas, užtikrinančias, kad karas neprasidėtų iš naujo“.
„JAV nemano, kad Ukrainos narystė NATO yra realus derybų rezultatas“, – pridūrė jis.
P. Hegsethas tikino, kad bet kokios saugumo garantijos neturėtų būti teikiamos per narystę NATO, „o turi būti remiamos pajėgių Europos ir ne Europos karių“, kuriems nebūtų taikomos 5 straipsnyje numatytos NATO garantijos.
Jis taip pat atmetė JAV karių siuntimo į Ukrainą galimybę.
„Kraujo liejimas turi liautis, šis karas turi baigtis“, – teigė JAV gynybos sekretorius.