Trečiadienį šis skambutis ir JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho kalba Briuselyje prikaustė pasaulio dėmesį. JAV ir Rusijos vadovai nutarė, kad reikia nedelsiant pradėti taikos derybas.
Ši žinia europiečius įvarė į šoką. Apie tai nežinojo ne tik Europos sostinės, bet ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris taip pat buvo informuotas tik vėliau.
Vokietijos leidinio „Bild“ kalbintas tarptautinės politikos profesorius pabrėžė, kad šis scenarijus – apokaliptinis ir pasiuntė griežtą žinutę Berlyno strategams.
V. Putinas sulaukė D. Trumpo skambučio: atsakė, apie ką kalbėjosi
Tuo tarpu Vokietijos naujienų portalas „ntv“ rašo, kad pastarosios dienos įvykiai, įskaitant ir JAV gynybos sekretoriaus kalbą Briuselyje, yra lūžio taškas Vašingtono politikoje Ukrainos klausimu, o šio scenarijaus itin bijojo Europa.
„V. Putinas laimės šį karą“
Leidinio „Bild“ redaktoriaus pavaduotojas Paulas Ronzheimeris apie šio pokalbio pasekmes kalbėjosi su Miuncheno federalinio ginkluotųjų pajėgų universiteto tarptautinės politikos profesoriumi Carlo Masala.
Susiję straipsniai
„Tai apokaliptinis scenarijus. Derybos vedamos per ukrainiečių ir europiečių galvas, – teigė ekspertas ir pateikė savo prognozę. – Europiečiams neliks vietos prie derybų stalo. Jiems teks susitaikyti su rezultatu. Ir, deja, panašu, kad tai bus taikoma ir Ukrainai.“
C. Masala mano, kad V. Putinas nori išlaikyti okupuotas teritorijas. Jis taip pat nori užkirsti kelią tolesniam ekonominiam spaudimui Rusijai.
Ekspertas taip pat pakomentavo tuo pat metu pasirodžiusį D. Trumpo gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho pareiškimą, kad Europa ateityje turės viena rūpintis Ukrainos saugumu:
„V. Putinas plos. Tai geriausia, kas jam galėjo nutikti. Europos saugumo pajėgos nesutrukdys jam po kelerių metų surengti dar vieną išpuolį prieš likusią Ukrainos dalį. Todėl V. Putinas laimės šį karą. Jam pavyko priversti amerikiečius pasitraukti iš šio konflikto“.
Tačiau kaip D. Trumpas išsaugos JAV prestižą ir neatrodys kaip derybų pralaimėtojas?
„P. Hegsethas kalbėjo apie 2014 m. (Rusijos užimtas teritorijas – red. past.), t. y. Donbasą ir Krymą. D. Trumpas tiesiog neduos V. Putinui visko, ko jis nori. Galbūt Rusija grąžins dalį sričių. D. Trumpas gali tai parduoti kaip sėkmę“, – mano ekspertas.
Kalbėdamas apie tai, kad amerikietis apie savo derybas su V. Putinu neinformavo nei Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, nei gynybos ministro Boriso Pistoriuso, ekspertas sako, kad Vokietija neturi jokios strategijos.
„Mes nieko nežinome. Kaip trejus metus neturėjome jokios šio karo strategijos, taip dabar neturime jokios strategijos ir laikotarpiui po jo. Tai yra kančia. Tai didžiulė nesėkmė“, – leidiniui „Bild“ teigė jis.
C. Masalai aišku viena: „D. Trumpas laikosi savo linijos – nepriklausomai nuo to, ar tai geriausia linija Ukrainai, ar Europos saugumui.“
JAV žinia NATO ir Europai
Tuo tarpu Vokietijos naujienų portalas „ntv“ rašo, kad trečiadienio įvykiai yra lūžio taškas Vašingtono politikoje Ukrainos klausimu. Vašingtonas nedviprasmiškai leidžia žemynui suprasti, kad jo prioritetai yra nukreipti kitur.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pirmą kartą išsamiai išdėstė, kaip ji įsivaizduoja Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pabaigą.
Amerikiečiai mano, kad skausmingas Kyjivo nusileidimas – neišvengiamas, įskaitant narystės NATO atsisakymą.
JAV taip pat mano, kad europiečiai iš esmės yra vieninteliai atsakingi už paramą Ukrainai ir taikos užtikrinimą kariniu būdu – be amerikiečių karių.
Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas šias idėjas pristatė Briuselyje vykusiame susitikime dėl Ukrainos, kuriame turėjo būti koordinuojamas ginklų tiekimas Kyjivui. Taip jis patvirtino baisias ukrainiečių ir europiečių prognozes, rašo „ntv“.
Vos pernai Vašingtone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO patikino Ukrainą, kad jos kelias į narystę – negrįžtamas. Tačiau D. Trumpo administracija viską mato visai kitaip.
„Jungtinės Valstijos nemano, kad Ukrainos narystė NATO yra realus derybų dėl susitarimo rezultatas“, – sakė P. Hegsethas.
Grįžimas prie Ukrainos sienų, buvusių iki 2014 m., JAV požiūriu taip pat yra nerealus: „Šio iliuzinio tikslo siekimas tik pratęs karą ir sukels daugiau kančių“.
JAV taip pat nėra pasirengusi dislokuoti karių taikos sprendimui užtikrinti: „Tvirta taika Ukrainai turi apimti tvirtas saugumo garantijas, kad karas vėl neįsipliekstų“.
Tačiau tokios saugumo garantijos pareikalautų Europos ir kitų šalių karių dislokavimo. Nepaisant to, P. Hegsethas atmetė JAV karių dalyvavimą tokioje misijoje Ukrainoje.
Ką tai reiškia Ukrainai ir Europai?
D. Trumpo administracija yra įsipareigojusi transatlantiniam kariniam aljansui, tačiau reikalauja kitokio naštos pasidalijimo tarp narių.
„Jungtinės Valstijos lieka įsipareigojusios NATO Aljansui ir gynybinei partnerystei su Europa – be jokių „jeigu“ ar „bet“. Tačiau Jungtinės Valstijos daugiau netoleruos nesubalansuotų santykių, – pabrėžė P. Hegsethas.
Taigi, Europos NATO narės turi prisiimti atsakomybę už savo žemyno saugumą.
P. Hegsethas paskelbė, kad ateityje Europa turės teikti didžiąją dalį karinės pagalbos Ukrainai.
JAV turės sutelkti dėmesį į kitas grėsmes ir iššūkius – pavyzdžiui, apsaugoti savo sienas ir užkirsti kelią karui su Kinija.
Ukrainai P. Hegsetho pareiškimai yra skaudi nesėkmė, tačiau jos buvo tikimasi jau kurį laiką, rašo „ntv“.
Nors Kyjivas niekada oficialiai neatsisakė tikslo susigrąžinti visas Rusijos kontroliuojamas teritorijas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda pastaruoju metu vis dažniau akcentuoja diplomatinį, o ne karinį konflikto sprendimą.
Okupuotų Ukrainos teritorijų atsisakymas jau keletą savaičių cirkuliuoja kaip galimas taikos sprendimas.
Rusijos reikalaujamas ir dabar P. Hegsetho suformuluotas Ukrainos narystės NATO užblokavimas Kyjive taip pat buvo pripažintas kaip pavojus.
V. Zelenskis bandė tam pasipriešinti, vietoje to siūlydamas Vakarams perginkluoti Ukrainą branduoliniais ginklais.
Ukrainos valstybės vadovas taip pat teigė, kad tik JAV gali suteikti jo šaliai realias saugumo garantijas. Akivaizdu, kad jis netiki europiečių garantijomis.
Pasak portalo „ntv“, daugeliui Ukrainos partnerių Europoje JAV vyriausybės pareiškimai patvirtina blogiausius jų nuogąstavimus.
Briuselyje ir kitose sostinėse jau buvo susirūpinta, kad JAV gali smarkiai sumažinti savo paramą ir priversti sudaryti taikos susitarimą, iš kurio Rusija faktiškai išeitų kaip nugalėtoja.
Naujoji JAV strategija yra ypač problemiška, nes ji taip pat gali suskaldyti ES.
Pastaraisiais mėnesiais Vengrija ne kartą blokavo Europos lygmens sprendimus dėl paramos Ukrainai. Šalies premjeras Viktoras Orbanas, kaip ir D. Trumpas, siekia greitų derybų.
Be to, mažai tikėtina, kad ES būtų pajėgi finansiškai ir kariniu požiūriu sudaryti sąlygas Ukrainai savarankiškai sėkmingai tęsti gynybinę kovą su Rusija.
Berlyne ir kitose Europos sostinėse Ukrainos taikos palaikymo pajėgos be JAV dalyvavimo net nebuvo laikomos įmanomomis.
Galima numatyti, kad dabar ES susidurs su nauju ginču dėl investicijų į gynybą ir galimų naujų skolų už jas. JAV pasitraukimas iš Europos pareikalautų papildomų milijardinių investicijų, o daugelis šalių jau dabar yra smarkiai įsiskolinusios.
Tačiau iki šiol naujoms ES skoloms nepritarė, o ypač – Vokietija.
Ką tai reiškia Rusijai?
Vienas iš Maskvos paskelbtų karo tikslų buvo neleisti Ukrainai įstoti į NATO.
Šiuo požiūriu tai būtų dalinė pergalė, tačiau Kremlius turi ir kitų reikalavimų, į kuriuos P. Hegsethas dar neatsižvelgė.
Pavyzdžiui, Rusija primygtinai reikalauja visiškai kontroliuoti Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporožės sritis, kurios buvo nelegaliai aneksuotos 2022 m. rudenį.
Dėl to Ukrainos kariai turėtų pasitraukti dar toliau nuo dabartinės fronto linijos.
Be to, Maskva primygtinai reikalauja turėti balso teisę Ukrainos politikoje, kuri, be kita ko, išreiškiama niekuo neparemtu raginimu „denacifikuoti Ukrainą“.
Kadangi JAV nerodo didelio susidomėjimo tolesne karine parama Ukrainai, Kremlius neskubės derėtis, kol padėtis mūšio lauke ir toliau klostysis Rusijos naudai.
Vietoje to Rusija gali svarstyti tolesnius puolimus. Charkivas, Odesa ir Dniepras, bent jau prieš karą, buvo daugiausia rusakalbiai miestai, kuriuose gyvena milijonai gyventojų ir kurie Maskvoje dažnai laikomi „rusų pasaulio“ dalimi.
Parengta pagal „Bild“ ir „ntv“ inf.