„V. Putinas laimėjo“: ekspertai paaiškino, kodėl D. Trumpo veiksmai – katastrofa Europai

„NATO plečiantis į rytus, su kiekvienais metais mūsų šalies padėtis darosi vis blogesnė ir pavojingesnė“, – sakė jis per televiziją transliuotame kreipimesi prieš pat jo pajėgoms pradedant puolimą.

„Be to, pastarosiomis dienomis NATO vadovybė atvirai kalba apie būtinybę paspartinti ir priversti aljanso infrastruktūrą plėstis iki Rusijos sienų. Kitaip tariant, jie padvigubina savo poziciją. Mes nebegalime tiesiog stebėti, kas vyksta“, – kalbėjo jis.

Po beveik trejus metus trukusio karo, nusinešusio dešimtis tūkstančių gyvybių abiejose pusėse, V. Putino tikslas, atrodo, jau įgyvendintas, tačiau būtent Ukraina turi stovėti ir stebėti, rašo portalas „Newsweek“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad susitarė dėl derybų su V. Putinu, o jis ir gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas faktiškai atmetė Ukrainos galimybes grįžti prie sienų, buvusių iki Rusijos invazijos 2014 metais, arba tapti NATO nare.

Kai nuošalyje atsidūrę Europos lyderiai buvo šokiruoti, Miuncheno Bundesvero universiteto profesoriaus Carlo Masalos verdiktas buvo aiškus. „Šiuo požiūriu V. Putinas bus laimėjęs šį karą“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Bild“.

Šiai nuomonei iš esmės pritarė ir „Newsweek“ kalbinti analitikai. Jie šią naujieną apibūdino kaip „diskursyvią pergalę“ Rusijai ir teigė, kad panašu, jog Jungtinės Valstijos nusileido V. Putino reikalavimams dar neprasidėjus deryboms.

Kremlius sveikino pokalbius kaip „istorinius“, o žinomi Rusijos veikėjai netvėrė džiaugsmu.

Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas sakė, kad D. Trumpo ir V. Putino pokalbis „įeis į pasaulio politikos ir diplomatijos istoriją“.

„Esu tikras, kad Kyjive, Briuselyje, Paryžiuje ir Londone dabar su siaubu skaito ilgą D. Trumpo pareiškimą apie jo pokalbį su V. Putinu ir negali patikėti savo akimis“, – sakė jis.

Tuo tarpu Rusijos akcijų rinka šoktelėjo aukštyn, ir tai nebuvo vienintelė gera žinia V. Putinui. Jo požiūriu, opozicija namuose buvo numalšinta, kartais žudikiškai, o D. Trumpo taikiklyje atsidūrė ir tokios probleminės organizacijos kaip Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), kuris išdavė arešto orderį V. Putinui, bet dabar jam gresia JAV sankcijos.

Rusija vis dar turi rimtų problemų, ypač dėl sankcijų paveiktos ekonomikos. Tačiau jei V. Putino tikslas buvo neleisti, kad prie Rusijos sienos susikurtų vieninga NATO valstybė, šis tikslas bent jau beveik įgyvendintas, vertina „Newsweek“. Tiesa, nuo to laiko, kai Rusija pradėjo plataus invaziją į Ukrainą, prie NATO prisijungė dvi naujos narės – Suomija ir Švedija.

2021 m. prieš invaziją parašytoje padrikoje, pseudoistorinėje esė, pavadintoje „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“, V. Putinas išdėstė, jo nuomone, Rusijos pretenzijas į Krymą, taip pat Donbasą ir Luhanską. „Antirusišką projektą atmetė milijonai ukrainiečių. Krymo žmonės ir Sevastopolio gyventojai padarė savo istorinį pasirinkimą“, – rašė jis vienoje dalyje.

Atrodo, kad P. Hegsethas su tuo sutinka. Jis sakė, kad grįžti prie Ukrainos sienų, buvusių iki 2014 m., kai V. Putinas aneksavo Krymą, yra nerealu. Tais metais Rusijos pajėgos apakino Vakarus greitai užgrobdamos Ukrainos teritoriją. Akivaizdžiai bejėgis stebėjo tuometinis viceprezidentas Joe Bidenas ir patarėjų komanda, kuriai priklausė ir Antony Blinkenas, vėliau tapęs jo valstybės sekretoriumi.

D. Trumpas, kuris yra sakęs, kad jei jis būtų buvęs prezidentas, Rusija niekada nebūtų pradėjusi plataus masto invazijos, ketvirtadienį surengė atskirus pokalbius telefonu su V. Putinu ir tik po to su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, paskelbdamas, kad nedelsiant bus pradėtos derybos ir netrukus bus sudarytos paliaubos. Tai buvo plačiai vertinama kaip dar vienas ženklas, kad grįžimas prie Ukrainos sienų, buvusių iki 2014 m., yra atmestinas.

Ankstesnę dieną D. Trumpas pareiškė, kad tiesiogiai bendravo su Rusijos prezidentu, o tai, kaip pranešė agentūra „Bloomberg“, pribloškė Europos pareigūnus.

P. Hegsethas taip pat sakė, kad į bet kokį taikos susitarimą turi būti įtrauktos saugumo garantijos, užtikrinančios, kad karas neatsinaujins, tačiau Europa turi padaryti daugiau. Jis atmetė galimybę, kad Ukraina įstotų į NATO, o tai yra pagrindinis V. Putino reikalavimas.

Ukrainos liberalios, proeuropietiškos partijos „Holos“ lyderė Kira Rudik ketvirtadienį „Newsweek“ sakė, kad P. Hegsetho komentarai rodo, jog JAV nori perkelti atsakomybę už paramą Ukrainai ant Kyjivo partnerių Europoje pečių.

Tačiau ji pastebėjo, kad neaišku, ar Europa pasirengusi prisiimti šią atsakomybę, ir nuogąstavo, kad parama Ukrainos kariams bus nutraukta.

Estijos politikas Marko Mihkelsonas savo ruožtu įspėjo apie „tamsią dieną Europai“.

„Chatham House“ vyresnysis konsultantas Keiras Gilesas sakė, kad P. Hegsethas atmetė patikimas JAV ar NATO saugumo garantijas Ukrainai, tačiau bet kokios paliaubos būtų trumpos ir suteiktų Rusijai atokvėpio greičiau atkurti savo sausumos pajėgas.

„Paralelės su 1938 m. galėtų būti aiškesnės tik tuo atveju, jei D. Trumpas būtų iškėlęs raštelį ir pasakęs, kad V. Putinas jį patikino neturįs jokių tolesnių teritorinių ambicijų Europoje“, – „Newsweek“ sakė K. Gilesas, turėdamas omenyje Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Neville'io Chamberlaino nuolaidžiavimą Hitleriui prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) politikos bendradarbis Kirilas Šamijevas sakė „Newsweek“: „Galite būti tikri, D. Trumpo ir Kremliaus pranešimai apie derybas ir galimą taikos susitarimą atrodo kaip didžiulis palengvinimas ir diskursyvi pergalė Rusijai. Rusijos požiūriu, tai jau yra didžiulė PR (viešųjų ryšių – red. past.) pergalė.“

Ekspertas pridūrė, kad D. Trumpas apsidraudžia nuo kaltinimų blogu susitarimu dėl taikos Ukrainoje nuolat versdamas kaltę J. Bideno adminisracijai, kuri esą leido šiam karui prasidėti.

Sankcijų paveiktai Rusijos ekonomikai susiduriant su sunkumais, V. Putiną palaikys ketvirtadienį smarkiai išaugusi Rusijos akcijų rinka.

Maskvos biržos (MOEX) ir RTS indeksas šoktelėjo daugiau kaip šešiais procentais. Rublis, kurio vertė pastaraisiais mėnesiais smarkiai krito, JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 3,72 proc. iki 90,5.

Grupės „Vatnik Soup“, analizuojančios Rusijos dezinformaciją, kūrėjas Pekka Kallioniemi socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad D. Trumpo pokalbis su V. Putinu suteikė didžiulį postūmį Maskvos akcijų rinkai ir kad JAV prezidentas „dabar gelbsti Kremlių nuo ekonominės katastrofos slenksčio“.

Tačiau V. Putinas vis dar susiduria su neramia ekonomika, kurios infliacija siekia 9,5 proc. ir kurią centrinis bankas bando pažaboti nustatydamas rekordinę 21 proc. pagrindinę palūkanų normą, rašo „Newsweek“.

Prie to prisidėjo V. Putino karinės išlaidos ir darbuotojų trūkumas, kurį dar labiau padidino didžiulės aukos Ukrainoje ir didėjanti demografinė krizė.

Tuo tarpu ankstesnės J. Bideno administracijos paskelbtos JAV sankcijos dar labiau padidino ekonomikos problemas, o sankcijas pažeidžiantis Rusijos „šešėlinis laivynas“, naudojamas naftai gabenti, kelia papildomų problemų jos pajamas generuojančių energijos išteklių eksportui.

Sekmadienį buvo minimos pirmosios Aleksejaus Navalno, žymiausio Rusijos opozicijos veikėjo, su kuriuo V. Putinas susidūrė savo prezidentavimo laikotarpiu, mirties metinės. Dauguma Vakarų valstybių kaltina Rusijos vyriausybę prisidėjus prie jo mirties, ir nėra jokių ženklų, kad Rusijoje yra nors vienas tokio lygio žmogus, kuris galėtų pratęsti A. Navalno darbą.

V. Putinui taip pat padės D. Trumpo žingsnis praėjusį mėnesį taikyti sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kuris 2022 m. išdavė Rusijos vadovo arešto orderį.

Jeremy'is Pizzi iš organizacijos „Global Rights Compliance“, padedančios Kyjivui dokumentuoti Rusijos karo nusikaltimus, „Newsweek“ teigė, kad reikia baudžiamųjų nuosprendžių asmenims, atsakingiems už neteisėtus Rusijos veiksmus Ukrainoje, taip pat finansinių kompensacijų.

Pasak jo, tai būtina, kad būtų užtikrintas neteisėtų Rusijos veiksmų nutraukimas ir garantuotas visos Ukrainos teritorijos, įgytos nuo 2014 m., grąžinimas, nes kitaip taika bus tik žodinė.

Tuo tarpu JAV Senatas patvirtino Tulsi Gabbard nacionalinės žvalgybos direktorės pareigose, respublikonams ir demokratams iškėlus klausimų dėl jos ankstesnių komentarų, kurie, pasak jų, buvo palankūs Rusijai.

„Šio karo ir kančių būtų buvę galima lengvai išvengti, jei J. Bideno administracija/NATO būtų paprasčiausiai pripažinusi teisėtas Rusijos saugumo problemas“, – 2022 m. tuometiniame socialiniame tinkle „Twitter“ rašė ji.

T. Gabbard atmetė teiginius, kad ji skleidė prorusiškas pažiūras, sakydama: „Aš nekreipiu dėmesio į Rusijos propagandą.“

Vienu telefono skambučiu D. Trumpas pakeitė daugelį metų vykdytą JAV politiką dėl karo Ukrainoje. Tačiau nors Kremlius patvirtino, kad pradėjo planuoti derybas, ECFR Europos programos direktorė Marie Dumoulin teigė, kad neaišku, kaip JAV ketina tęsti šias derybas.

Kad ir kas nutiktų, panašu, kad V. Putinas turi pranašumą prieš savo varžovus Europoje.

M. Dumoulin „Newsweek“ sakė, kad taip pat nežinoma, ar JAV ketina atskirai kalbėtis su Rusija ir Ukraina, kad jos susėstų prie vieno stalo, ar prie jų prisidės kitos svarbios suinteresuotosios šalys, įskaitant Europą.

Laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad Europos šalys baiminasi, jog joms teks prisiimti pokario saugumo ir atstatymo Ukrainoje išlaidas, nepaisant to, kad jos ir toliau greičiausiai nedalyvaus JAV ir Rusijos derybose dėl karo užbaigimo.

Kaip šeštadienį pareiškė D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kellogas, su Europa bus konsultuojamasi, bet ji nebus įtraukta į planuojamas taikos derybas tarp Rusijos, JAV ir Ukrainos.

Paklaustas, ar Europos lyderiai dalyvaus planuojamose derybose, jis sakė atstovaujantis „realizmo mokyklą“, todėl atmetė tokią galimybę.

„Tai gali skambėti kaip brėžiant kreida per klasės lentą, tai gali jus kažkiek suerzinti, bet aš jums sakau ganėtinai nuoširdžiai“, – pareiškė K. Kellogas.

„O savo europiečiams draugams pasakyčiau: įsitraukite į diskusiją, bet ne skųsdamiesi, kad jūs galite būti ar nebūti prie derybų stalo, o pateikdami konkrečius pasiūlymus, idėjas, didindami išlaidas gynybai“, – pridėjo jis.

„Atmesdami Ukrainos narystės NATO perspektyvą ir perkeldami būsimo Europos saugumo naštą europiečiams, JAV pareigūnai jau atėmė iš savęs svarbius svertus, kuriais galėtų pasinaudoti būsimose derybose, kad priverstų Rusiją daryti nuolaidas“, – įvertino M. Dumoulin.