JAV tik duoda, Rusija – vien tik ima, o S. Lavrovas švyti: po taikos derybų – Kremliaus propagandistų šventė Pasaulio žiniasklaidos apžvalga

JAV pusėje dalyvavo trys atstovai – Stev‘as Witkoffas, Marco Rubio ir Mike‘as Waltzas, o Rusiją atstovavo Sergejus Lavrovas ir Jurijus Ušakovas.

Delegacijos susitarė sudaryti grupes, kurios pradėtų darbą rengiant Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimą, atkurtų diplomatinių atstovybių personalą ir pašalintų „ dirgiklius“ dvišaliuose santykiuose.

Į šį įvykį sureagavo ir pagrindiniai pasaulio naujienų portalai – antradienio derybos aprašomas kaip ryškus lūžis JAV politikoje Rusijos atžvilgiu, kuriuo ypač džiūgauja Kremliaus pareigūnai ir Rusijos propagandistai.

Laikraštis „The Washington Post“ pažymi, kad derybos Rijade „labai suneramino Ukrainą, kurioje didėja susirūpinimas, kad JAV pareigūnai per daug patogiai aptaria šalies ateitį Kyjivui nesėdint prie derybų stalo“.

Derybos taip pat sukėlė nerimą Ukrainos sąjungininkams Europoje, kurie nerimauja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sieks susitarimo, kuris padrąsins Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, o Europa neteks „saugumo skėčio“.

„Amerikos pareigūnai sumenkino Kyjivo pašalinimo (iš derybų – red. past.) reikšmę, pristatydami susitikimą kaip preliminarų tolesnių derybų, kuriose dalyvautų Kyjivas ir kurios atvertų kelią numatomam D. Trumpo ir V. Putino aukščiausiojo lygio susitikimui, perspektyvų nagrinėjimą.

Tačiau tai reiškė ryškų lūžį nuo buvusio JAV prezidento Joe Bideno ir jo Vakarų sąjungininkų priimto postulato „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – sakoma pranešime.

Derybose dalyvavęs Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas sakė, kad Kremlius pateikė Vašingtonui pasiūlymų dėl naujo bendradarbiavimo verslo ir energetikos srityse.

„The Washington Post“ teigimu, tokio bendradarbiavimo atnaujinimas būtų rimtas nukrypimas nuo J. Bideno politikos, kai JAV įvedė didelio masto sankcijas Rusijai ir siekė ekonomiškai susilpninti Kremliaus režimą.

Portalas taip pat pažymi, kad derybų vieta yra dar vienas JAV užsienio politikos prioritetų kaitos ženklas. J. Bideno prezidentavimo laikotarpiu JAV žvalgyba apkaltino Saudo Arabijos kronprincą Mohammedą bin Salmaną dėl 2018 m. Turkijoje įvykdyto Saudo Arabijos žurnalisto nužudymo, o J. Bideno santykiai su juo buvo įtempti.

Tuo pat metu D. Trumpas, praėjus trims dienoms po to, kai pradėjo eiti pareigas, telefonu susiskambino su M. bin Salmanu.

Dienraštis „The Guardian“ rašo, kad pareiškimai po derybų rodo „tektoninį pokytį“ Vašingtono požiūryje į Rusiją.

Tiek JAV, tiek Rusijos komentarai buvo kruopščiai apsvarstyti – pavyzdžiui, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio susitikimą pavadino „pirmuoju žingsniu ilgoje ir sudėtingoje kelionėje“, taip pat pareiškė, kad „konflikto“ pabaiga turi būti „priimtina visoms šalims, įskaitant Ukrainą, Europą ir Rusiją“.

Leidinyje taip pat pažymima, kad šios derybos buvo pirmas aukšto lygio bandymas susitarti dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos po susitikimų, vykusių 2022 m. prasidėjus visavertei invazijai.

„Prieš derybas Rusijos pareigūnai teigė, kad sieks „normalizuoti“ santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir padėti pagrindą taikos susitarimui dėl Ukrainos.

Tačiau dar prieš prasidedant susitikimui Jungtinės Valstijos padarė keletą reikšmingų nuolaidų V. Putinui, siūlydamos, kad Ukraina turės atsisakyti ambicijų tapti NATO nare ir susitaikyti su teritoriniais nuostoliais,“ – rašoma straipsnyje.

Kremliaus vadovas kol kas nekomentavo derybų Saudo Arabijoje, tačiau praėjusią savaitę per pokalbį telefonu su D. Trumpu jis sakė, kad Rusija „nori išspręsti konflikto priežastis“.

Kai kurie ekspertai tai vertina kaip užuominą, kad Kremlius gali neapsiriboti vien Ukraina ir bandyti globaliai pertvarkyti Europos saugumą.

„Maskvos reikalavimai gali būti panašūs į tuos, kuriuos ji kėlė 2021 m. visiškos invazijos išvakarėse: Ukraina turi tapti neutralia valstybe, o NATO turi nustoti tiekti ginklus valstybėms narėms, kurios įstojo į Aljansą po 1997 m.

Tai paliestų didžiąją dalį Rytų Europos, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis – Latviją, Lietuvą ir Estiją“, – svarstė „The Guardian“.

Leidinys taip pat rašo, kad derybos Rijade leidžia Saudo Arabijos kronprincui Mohammedui bin Salmanui įsitvirtinti pasaulinėje arenoje.

Dienraščio „The Guardian“ žurnalistas Julianas Borgeris rašė, kad antradienį Rijade vykusiuose susitikimuose „Ukraina buvo išdėliota ant blizgančio stalo ne tam, kad būtų išpjaustyta, o tam, kad amerikiečiai ir rusai, pasilikę pjaustymo peilius ateičiai, galėtų atlikti pirminę apžiūrą“.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, iš Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo ir ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos žodžių derybų dieną tapo aišku, kad Rusija reikalaus tolesnių nuolaidų.

Žurnalistai pažymi, kad Rusijai derybose atstovavo „ veteranai“ – S. Lavrovas ir Kremliaus padėjėjas V. Ušakovas, kurie savo pareigose dirbo 34 metus.

„Tačiau sparti diplomatija, prasidėjusi nuo V. Putino ir D. Trumpo telefoninio pokalbio vos prieš šešias dienas, Ukrainoje ir Europos sostinėse sukėlė susirūpinimą, kad abu lyderiai gali greitai sudaryti susitarimą, kuris ignoruos jų saugumo interesus, atlygins Maskvai už invaziją ir suteiks V. Putinui laisvę ateityje grasinti Ukrainai ar kitoms šalims“, – rašoma pranešime.

Briuselio leidinys „Politico“ pažymi, kad agresorės šalies valstybinė žiniasklaida „ negali nesidžiaugti Rusijos sugrįžimu į tarptautinės politikos viršūnę“.

Kremliaus propagandos šaltiniai derybas pristato kaip „didelę V. Putino pergalę, „taip pat džiūgauja dėl to, kad į derybas nebuvo pakviestos Ukraina ir ES.

„Jų neįtraukimas pristatomas kaip didelis Europos ir Ukrainos vadovų pažeminimas. Kremlius jau seniai siekė kritikuoti V. Zelenskio politinį teisėtumą, ypač po to, kai jis baigė penkerių metų prezidento kadenciją, kuri turėjo baigtis 2024 m. gegužės mėnesį.

Džiaugsmingi pranešimai nesiliauja nuo praėjusią savaitę įvykusio pusantros valandos trukusio . Trumpo ir V. Putino pokalbio telefonu“, – rašo „Politico“.

JAV naujienų portalas CNN taip pat pažymi, kad derybos atnešė Rusijai daug viešųjų ryšių rezultatų. Nesiimdama jokių pastangų ar nekeisdama savo politikos, Maskva pasistūmėjo link to, „ką laiko savo teisėta vieta pasaulio arenoje“.

„Ji nepasiūlė jokių nuolaidų, kad pabandytų nutraukti karą, o S. Lavrovas po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje nepateikė jokių tą rodančių signalų.

Kam jam to reikėjo, kai savo argumentus, kad Ukraina neturėtų būti įsileista į NATO, jis gali paremti remdamasis JAV prezidentu? Užuot pakartojusi ankstesnius D. Trumpo grasinimus įvesti naujas sankcijas Maskvai arba sumažinti naftos kainas, jei ji nesiderės sąžiningai, JAV delegacija, regis, siūlė tik paskatas“, – sakoma straipsnyje.

Dienraštis „The Wall Street Journal“ pažymi, kad po derybų nei JAV, nei Rusija nepaskelbė apie D. Trumpo ir V. Putino susitikimą.

Pasak dienraščio, JAV prezidento specialusis atstovas Ukrainai Keithas Kelloggas anksčiau patikino, kad Ukraina ir Rusija galės surengti tiesiogines derybas.

Tuo pat metu JAV prezidento patarėjai nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Walzas ir Marco Rubio sakė, kad naujai sudaryta JAV atstovų grupė tiesiogiai susitiks su kolegomis iš Europos ir konsultuosis su Ukraina bei Europos sąjungininkais svarbiais klausimais.

„Sky News“ rašo, kad santūrūs S. Lavrovo žodžiai apie derybų „ nesėkmę“ reiškia, kad Rusija iš tikrųjų yra gana patenkinta – šalis agresorė tam turi „ daug priežasčių“.

Po trejų metų tarptautinės izoliacijos Kremlius pagaliau užsitikrino vietą prie derybų stalo. Be to, tai buvo derybos „supervalstybės su supervalstybe“ formatu.

Rusija taip pat turi galimybę sustiprinti savo klaidingą naratyvą, kad agresorė iš tikrųjų yra „auka“. Be to, Kremlius privertė JAV kalbėti apie geopolitinį ir ekonominį bendradarbiavimą.

Prieš derybas Kirilas Dmitrijevas sakė, kad Amerikos verslas prarado „milijardus dolerių“ pasitraukdamas iš Rusijos rinkos, taip pat teigė, kad šalis agresorė yra „nepaprastai patraukli“ verslui.

„Sky News“ pažymi, kad kalbėdama apie finansinę klausimo pusę, Rusija bando apeliuoti į D. Trumpo praeitį versle, ir panašu, kad jai tai pavyko.

„Ir nors JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra sakęs, kad visos pusės turi daryti nuolaidas, kol kas iš Maskvos to nesimato. Atvirkščiai.

Savo komentaruose po derybų S. Lavrovas pasinaudojo proga dar kartą patvirtinti Rusijos raudonąsias linijas: jokios narystės NATO Ukrainai ir jokių NATO karinių pajėgų, nesvarbu, po kokia vėliava jos veiktų.

Paprastai derybos reiškia abipuses nuolaidas, tačiau kol kas Ukraina neabejotinai jaučia, kad JAV tik duoda, o Rusija – vien tik ima“, – teigia straipsnio autorius Ivoris Bennettas.