Bundesveras šiuo metu nėra pajėgus ilgesniam laikotarpiui apginti nei savo teritorijų, nei savo partnerių, o įsipareigojimas parengti dvi NATO brigadas bliūkšta.

Tokius rimtus signalus skelbia Vokietijos žiniasklaida.

Sekmadienį pasirodžiusiame straipsnyje „Šviesoforo Respublika: didžiulė finansinė skylė, trūkstama įranga, jokio koncepto – „Zeitenwende“ palikimas“ analizuojama saugumo situacija prie kanclerio Olafo Scholzo ir vadinamosios šviesoforo koalicijos.

„Die Welt“ žurnalistas Thorstenas Jungholtas paaiškina, kodėl skambi O.Scholzo „Zeitenwende“ kalba – 2022 metų vasario 27 dieną kanclerio reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą, skelbusi apie Vokietijos kariuomenės pavertimą stipriausia Europoje – nepasiekė tikslo.

[[ge:lrytas:lrytas:36535409]]

„Zeitenwende“ vokiečių kalboje reiškia lūžio tašką – būtent 2022-aisiais O.Scholzas pareiškė, kad Rusijos ataka yra „istorinis lūžio taškas“ ir Vokietija imasi rimtų pokyčių.

Tuomet pažadėta sugrįžti prie Vokietijos kariuomenės stiprinimo ir panaudoti 100 milijardo eurų fondą, siekiant padidinti išlaidas gynybai.

[[ge:lrytas:lrytas:36535373]][[ge:lrytas:lrytas:36528613]][[ge:lrytas:lrytas:36527634]][[ge:lrytas:lrytas:36480173]]

„Mes gyvename istorinių pokyčių eroje. Ir tai reiškia, kad pasaulis po to nebus toks pats, koks buvo. Problemos šerdis – ar jėgai bus leista laimėti prieš įstatymą. Ar mes leisime Vladimirui Putinui atsukti laiką atgal į XIX amžių, kai dominavo didžiulės jėgos. Ar galbūt mes sugebėsime sutramdyti tokius karo kurstytojus kaip V.Putinas. Tai reikalauja mūsų pačių tvirtybės“, – Bundestage tuomet kalbėjo O.Scholzas.

Trūksta ir karinės įrangos, ir karių

Jo kalba sulaukė palankaus atgarsio visoje Europoje.

Netrukus Vokietija žengė ir Lietuvai svarbų žingsnį – ėmė stiprinti savo kariuomenę.

Tačiau „Die Welt“ publikacija atskleidė, kad O.Scholzo kalbos nevirto tokia realybe, kokia buvo žadėta.

Nurodoma, kad Vokietijos kariuomenė – Bundesveras – šiuo metu ilgesniam laikotarpiui negalėtų apginti nei Vokietijos, nei partnerių.

Pažadėtos investicijos ir reformos nebuvo iki galo pritaikytos, o tai lėmė reikšmingus trūkumus tiek kaupiant karinę įrangą, tiek užtikrinant operacinį pasiruošimą.

Problema – ir finansavimas

Pasak „Die Welt“, didžiausia problema – gilus finansinis deficitas. Planuotas gynybos biudžeto didinimas nebuvo realizuotas, o papildomą investavimą apsunkina ir vadinamasis Vokietijos konstitucinis skolos „stabdis“.

[[ge:lrytas:lrytas:36230042]]

Jis dar vadinamas Vokietijos biudžeto balanso pataisa. Tai dar 2009 metais buvusios kanclerės Angelos Merkel kabineto įvesta fiskalinės drausmės taisyklė. Ji valstybės lygiu riboja deficito gylį ir valdžios išlaidas.

Taisyklė apriboja metinį struktūrinį deficitą iki 0,35 proc. nuo BVP. A.Merkel įvesta taisyklė pastaruoju metu sulaukia ir daug kritikos – 2024 metais Vokietijos banko prezidentas Joachimas Nagelis pareiškė, kad būtent dėl jos nepavyksta išjudinti stagnuojančios šalies ekonomikos.

Tačiau tai – ne vienintelė problema.

Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad pačioje valdančiojoje koalicijoje nesutariama dėl prioritetų gynybos išlaidoms, tad vis atidedami būtini sprendimai.

Rizikuoja neįvykdyti įsipareigojimų NATO

Visos problemos kelia riziką ypatingai svarbiam aspektui – pasak „Die Welt“, Vokietija rizikuoja neįvykdyti savo įsipareigojimų NATO.

[[ge:lrytas:lrytas:36540894]]

Rašoma, kad reikiamas pilnai aprūpintų plataus masto vienetų dislokavimas 2025 ir 2027 metais „dėl esamų trūkumų vis labiau tampa nerealistišku“.

Pabrėžiama, kad susidariusi situacija gali kirsti per Vokietijos sąjungininkų pasitikėjimą ir patikimumą.

Dėl situacijos ekspertai ir politikai jau reikalauja gilesnių struktūrinių reformų. Tarp pasiūlymų – skolos stabdžių keitimas arba panaikinimas svarbiausioms gynybos investicijoms.

Vokietijoje aidi ir aiškios saugumo politikos strategijos, kuri atlieptų dabartines grėsmes ir sustiprintų šalies vaidmenį NATO struktūroje, reikalavimai.

Sumažėjo brigadų parengtis

Naujienų agentūrai „Reuters“ politikai ir ekspertai pabrėžė, kad jeigu naujoji valdžia po rinkimų iškart padidintų išlaidas gynybai, kariuomenės situacija dar ne vienerius metus būtų sudėtinga.

Šaltiniai teigė, kad tai ypač lemtų oro gynybos, artilerijos ir karių trūkumas.

„Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą mes turėjome 8 brigadas, kurių parengtis buvo apie 65 procentai, – sakė Vokietijos ginkluotojų pajėgų asociacijos vadovas pulkininkas Andre Wuestneris, pabrėžęs, kad šaliai daug kainavo ginklų, amunicijos, įrangos siuntimas į Ukrainą ir padidėjęs pratybų skaičius. – Sudėjus tai reiškia, kad Vokietijos sausumos pajėgų pasiruošimas sumažėjo iki maždaug 50 procentų.“

[[ge:lrytas:lrytas:36540877]]

O.Scholzas buvo pažadėjęs, kad Vokietija NATO suteiks dvi divizijas – vieną 2025, o kitą – 2027 metais. Tai – apie 40 tūkstančių karių.

Pirštu rodo į skaičius

„Reuters“ nurodė, kad daugiau nei tuzinas kariuomenės atstovų, politikų ir gynybos ekspertų vieningai kalba, kad Vokietija šiuo klausimu patiria rimtų problemų.

Agentūros šaltiniai kariuomenėje atskleidė, kad Berlynas šių metų pradžioje vis dar nebuvo tinkamai apginklavęs pajėgų, o svarbiausia – nėra oro gynybos paramos.

Dėl 2027 metų įsipareigojimo šaltinis irgi kalba skeptiškai.

Vokietijos parlamento opozicijos atstovas ir parlamento biudžeto komiteto gynybos ekspertas Ingo Gaedechensas atskleidė, kad šiuo metu antrosios divizijos apginklavimas siekia vos 20 procentų.

„Jeigu šią akimirką viską užsisakytume, vis tiek nepavyktų laiku apginkluoti“, – teigė jis.

Jaučia D.Trumpo spaudimą

Vokietijoje parlamento rinkimai vyks vasario 23 dieną. Absoliučia favorite yra Friedricho Merzo konservatyvioji Krikščionių demokratų partija.

Išlaidų gynybai klausimas bus vienas svarbiausių naujajam kancleriui.

Visos Vokietijos pagrindinės partijos yra sutarusios gynybai skirti 2 proc. nuo BVP. Tai – NATO minimumas.

Tuo metu Vokietija patiria ir didžiulį spaudimą iš išorės. JAV prezidentas Donaldas Trumpas negaili kritikos NATO valstybėms ir ypač Vokietijai, reikalaudamas gynybai skirti didesnes sumas.

D.Trumpas nori, kad NATO narės išlaidas gynybai didintų iki 5 proc. nuo BVP – tai tikslas, kurį užsibrėžė ir Lietuvos valdantieji bei prezidentas Gitanas Nausėda.

[[ge:lrytas:lrytas:36540860]]

Dabartinis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas dar praėjusį mėnesį teigė, kad tinkamui Vokietijos paruošimui gynybai reikia apie 3 proc. nuo BVP ir pabrėžė, kad D.Trumpo reikalaujami 5 proc. sudarytų neti 40 proc. visų Vokietijos valdžios išlaidų.

Po rinkimų valdančiųjų laukia ir labai rimtas sprendimas – po 2027 metų 100 milijardų eurų specialusis fondas jau bus tuščias. Tam, kad pasiektų 2 proc. tikslą Vokietijai per metus reikia išleisti 30 milijardų eurų.

Ryškiausias trūkumas – oro gynyba

Vokietijoje itin garsiai kalba ir gynybos ekspertai. Jie pabrėžia, kad karas Ukrainoje aiškiai parodė dronų ir artilerijos svarbą. Abiems užtikrinti reikia ne tik ginkluotės, bet ir didelių komandų.

Bundesveras turi problemų su abiem aspektais.

CDU/CSU konservatyvios frakcijos Vokietijos parlamente pirmininko pavaduotojas Johannas Wadephulas, atsakingas už gynybos klausimus, „Reuters“ tikino, kad oro gynybos problemą privaloma spręsti ypatingai skubiai, nes ji – ryškiausias.

Kalbėdamas apie dronus jis pabrėžė: „Bundesveras jų visai neturi. Mes praktiškai esame tuščiomis rankomis.“

Ilgai neišsilaikytų?

2018 metais Vokietija buvo užsibrėžusi kariuomenėje turėti 203 tūkstančius aktyvių narių, tačiau šis tikslas nėra pasiektas. Šiuo metu trūksta apie 20 tūkstančių reguliariosios kariuomenės karių.

[[ge:lrytas:lrytas:36540859]]

Vokietija 2011 metais sustabdė šaukimus į privalomąją karinę tarnybą.

Lapkritį O.Scholzas paskelbė įsakymą, kuris įpareigojo jaunus vyrus užpildyti klausimyną apie jų kovinį pasirengimą.

Berlynas nustatė ir tikslą pasiekti 200 tūkstančių rezervistų skaičių.

Tai leistų Vokietijai greitai kariuomenę padidinti iki 460 tūkst. karių.

„Atsižvelgiant į paskaičiuotą galimą aukų skaičių, Bundesveras nukraujuos per mėnesius“, – sakė CDU atstovas Roderichas Kiesewetteris, kuris prieš pasukdamas į politiką buvo Vokietijos pajėgų pulkininkas.

Jis atsisakė paviešinti tikslius skaičiavimus, kaip buvo nustatytas aukų kiekis.

Parengta pagal „Die Welt“, „Reuters“ ir nv.ua informaciją.

Atskleista Vokietijos kariuomenės realybė pribloškia: gresia neįvykdyti pažado NATO, įspėjimai – ir dėl brigadų