Ukraina šeštadienį rimtai svarstė patikslintą Amerikos pasiūlymą dėl jos didžiulių gamtinių išteklių, kuriame yra beveik tos pačios nuostatos, kurias Kyjivas anksčiau atmetė kaip per daug apsunkinančias, rašo leidinys, remdamasis Ukrainos pareigūnais ir naujuoju susitarimo projektu.
Pažymima, kad kai kurios sąlygos atrodo dar griežtesnės nei ankstesniame projekte. Naujausias pasiūlymas pateiktas po savaitės, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, viešai ginčydamasis su D. Trumpu, priešinosi ankstesnės versijos pasirašymui.
Siūlomu susitarimu trejus metus trukęs JAV aljansas su Ukraina didžiausiame kare Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų būtų paverstas į prekybiniu sandoriu. Iki šiol šis konfliktas daugiausia buvo laikomas kova siekiant apsaugoti Ukrainą ir Europos žemyną nuo autoritarinės Rusijos keliamos grėsmės.
D. Trumpo administracijos sąlygos taip pat gali atimti iš Ukrainos dalį lėšų, kurios dabar daugiausia investuojamos į šalies karinę ir gynybos pramonę ir kurios galėtų padėti atstatyti šalį pasibaigus karui.
Naujojo pasiūlymo, kuris datuotas vasario 21 d. ir kurį apžvelgė „The New York Times“, sąlygose Ukraina raginama Jungtinių Valstijų naudai atsisakyti pusės pajamų iš gamtinių išteklių, įskaitant naudingąsias iškasenas, dujas ir naftą, taip pat pajamų iš uostų ir kitos infrastruktūros. Panašus reikalavimas buvo pateiktas ankstesnėje susitarimo versijoje, kuri datuota vasario 14 d.
Ukraina buvo iškėlusi partnerystės su JAV dėl vertingų gamtinių išteklių perspektyvą kaip būdą įtikinti D. Trumpą suteikti papildomą paramą jos karo veiksmams. V. Zelenskis taip pat siekė saugumo garantijų Ukrainai – šios sąlygos nebuvo pirmajame jam praėjusią savaitę pateiktame susitarimo projekte, todėl jis atsisakė pasirašyti susitarimą.
Tačiau, nors naujajame dokumente Ukraina raginama prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, jame vis dar nenumatyta jokių konkrečių saugumo įsipareigojimų mainais iš Jungtinių Valstijų pusės. Tačiau jame teigiama, kad Vašingtonas ketina teikti ilgalaikę finansinę paramą, kad padėtų Ukrainai vystytis ekonomiškai.
Naujajame dokumente teigiama, kad pajamos iš Ukrainos išteklių būtų nukreipiamos į fondą, kuriame JAV turėtų 100 proc. finansinę dalį, ir kad Ukraina turėtų prisidėti prie fondo, kol jis pasieks 500 mlrd. dolerių – sumą, kurios D. Trumpas reikalavo iš karo nualintos šalies mainais į Amerikos pagalbą.
Ši suma gerokai viršija faktines šalies pajamas iš išteklių, kurios pernai sudarė 1,1 mlrd. dolerių, ir daugiau nei keturis kartus viršija iki šiol Ukrainai skirtos JAV pagalbos vertę. Ankstesnėje susitarimo versijoje 500 mlrd. dolerių suma nebuvo paminėta, nors D. Trumpas viešai teigė, kad būtent tokios sumos jis norėjo.
Neaišku, ar D. Trumpas nori gauti lėšų mainais už ankstesnę Amerikos karinę ir finansinę pagalbą, ar tai būtų taikoma ir būsimai paramai.
Šeštadienį Kyjivo pareigūnai nagrinėjo pasiūlymą ir sprendė, kaip į jį reaguoti. Ukraina nepranešė, ar sutiktų sudaryti sandorį siūlomomis sąlygomis. Šeštadienį Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas vietos žiniasklaidai sakė, kad pirmadienį susitarimą pradės rengti vyriausybės lygio grupė ir kad Ukraina nori gauti konkrečias saugumo garantijas mainais į galimybę naudotis jos ištekliais. Nebuvo aišku, ar jis turėjo omenyje, kad darbas bus pradėtas prieš pasirašant susitarimą, ar po jo pasirašymo.
Ukraina stengėsi nepaklusti Amerikos reikalavimams dėl gamtinių išteklių, tačiau susidūrė su dideliu prezidento D. Trumpo spaudimu, kuris galimybę naudotis Ukrainos naudingosiomis iškasenomis laiko būtinu atsilyginimu už milijardus, kuriuos Jungtinės Valstijos skyrė Kyjivui kaip pagalbą kare su Rusija.
Iš dokumento matyti, kad JAV ateityje gali siųsti daugiau pagalbos Ukrainai, tačiau už didelę kainą. Jame teigiama, kad Ukraina privalės į fondą įnešti sumą, dvigubai didesnę už sumą, kurią JAV galėtų skirti Ukrainai po susitarimo pasirašymo.
Patikslintame pasiūlyme teigiama, kad dalį pajamų JAV galėtų reinvestuoti į Ukrainos pokarinį atstatymą, be kita ko, investuodamos į šalies požeminio turto ir infrastruktūros plėtrą.
Į naująjį susitarimo projektą taip pat įtrauktos nuostatos dėl pajamų iš šiuo metu Rusijos okupuotų teritorijų, jei jos būtų išlaisvintos: iš išlaisvintų teritorijų į fondą įnešamų išteklių pajamų dalis sudarytų 66 proc. Rusija šiuo metu yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant didelę dalį išteklių turtingo Donbaso regiono.
Dokumente, kurį peržiūrėjo „The New York Times“, išdėstytas fondo, į kurį būtų gaunamos pajamos iš išteklių gavybos ir kitų šaltinių, įsteigimas. Jame nurodyta, kad dokumentą turi pasirašyti JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Vėliau bus sudarytas antrasis susitarimas, apibūdinamas kaip susitarimas dėl fondo, kuriame bus nustatytos konkrečios detalės.
Nuo trečiadienio iki penktadienio Kyjive lankėsi D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas ir aptarė naująjį pasiūlymą su V. Zelenskiu. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas neseniai pirmą kartą susitiko su V. Zelenskiu aptarti susitarimo, o visai neseniai į derybas įsitraukė D. Trumpo komercijos sekretorius Howardas Lutnickas, teigia trys su diskusijomis susipažinę asmenys.
Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas pareiškime teigė, kad D. Trumpo prašymu keli aukšto rango administracijos pareigūnai „dalyvavo pastangose užbaigti šį žiaurų karą“.
Potencialus susitarimas dėl Ukrainos išteklių buvo pagrindinis ginčo punktas sparčiai blogėjančiuose V. Zelenskio ir D. Trumpo santykiuose. Jų bendravimas tapo aštrus praėjusią savaitę, kai Amerikos prezidentas užsipuolė V. Zelenskį itin asmeniškais žodžiais, pavadindamas jį „diktatoriumi be rinkimų“.
Ukrainos prezidentas savo ruožtu pareiškė, kad D. Trumpas gyvena „dezinformacijos erdvėje“ po to, kai šis melagingai pareiškė, kad Ukraina pradėjo karą prieš Rusiją.
Pirminis V. Zelenskio neryžtingumas ir komentarai, kuriuos D. Trumpas ir kabineto pareigūnai suprato kaip viešą prezidento kritiką, sukėlė aršią D. Trumpo administracijos reakciją. Tai galbūt lėmė, kad į susitarimą buvo įrašyti papildomi reikalavimai, kaip teigiama dokumento projektuose ir žmonių, susipažinusių su Ukrainos pusės diskusijomis dėl susitarimo, teigimu.
Du iš asmenų, kuriems buvo apibūdintas naujasis pasiūlymas, sakė, kad vienas iš nedaugelio JAV padarytų pakeitimų, galinčių patenkinti Ukrainą, buvo išbraukimas sąlygos, pagal kurią susitarimas priklausytų Niujorko teismo jurisdikcijai. Ši nuostata sukėlė Ukrainos susirūpinimą, nes ji galėjo susilpninti Ukrainos teisinę padėtį ginčo atveju.
Neaišku, ar Ukraina gali įvykdyti D. Trumpo administracijos reikalaujamas sąlygas.
Ukraina nėra didelė gamtinių išteklių eksportuotoja, nes dinamiškiausios jos ekonomikos sritys buvo žemės ūkis, plieno ir kitų metalų lydymas bei užsakomieji programavimo darbai Silicio slėnio bendrovėms. Pajamos iš gamtinių išteklių praėjusiais metais sudarė 2,5 proc. biudžeto pajamų.
Ukrainos pareigūnai ir energetikos ekspertai taip pat teigia, kad bet kokiems naujiems telkiniams eksploatuoti greičiausiai prireiktų ne vienerių metų ir didelių investicijų. Jų teigimu, norint įvertinti tikrąją šalies svarbiausių naudingųjų iškasenų vertę, dar reikia atlikti daug tyrimų, o administracinės ir teisinės kliūtys vis dar trukdo užsienio investicijoms į šį sektorių.
D. Trumpo administracija užsiminė, kad vien Amerikos ekonominių interesų buvimas Ukrainoje būtų saugumo garantija Kyjivui. Pastarosiomis dienomis aukščiausi JAV vyriausybės nariai spaudė V. Zelenskį pasirašyti susitarimą.
„Prezidentas V. Zelenskis ketina pasirašyti šį susitarimą, ir tai pamatysite labai greitai“, – penktadienį sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas. „Ir tai yra gerai Ukrainai. Kas gali būti geriau Ukrainai nei ekonominė partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis?“
Vėliau penktadienį kalbėdamas Ovaliajame kabinete D. Trumpas sakė: „Arba pasirašysime susitarimą, arba su jais bus daug problemų.“
Ukraina: 350 mlrd. dolerių vertės ištekliai yra Rusijos okupuotoje teritorijoje
Maždaug 350 mlrd. JAV dolerių vertės svarbiausių Ukrainos išteklių yra Rusijos užgrobtose srityse, sekmadienį pranešė Ukrainos valdžia, patirianti JAV spaudimą pasirašyti sutartį dėl lengvatinės prieigos prie šalies išteklių bazės.
„Mūsų turima informacija, deja, apie 350 mlrd. JAV dolerių vertės šių naudingų medžiagų yra laikinai okupuotoje teritorijoje“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė ministro pirmininko pavaduotoja Julija Svyrydenko.
Šeštadienį JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė mėginantis susigrąžinti milijardus dolerių, kuriuos jo pirmtakas Joe Bidenas skyrė paremti Rusijos puolimą atremiančią Ukrainą. Vašingtonas ir Kyjivas derasi dėl mineralinių išteklių susitarimo, kurio D. Trumpas nori kaip kompensacijos už JAV suteiktą karinę pagalbą.
Netoli Vašingtono vykstančioje Konservatorių politinių veiksmų konferencijoje (CPAC) D. Trumpas sakė delegatams, jog nori, kad ukrainiečiai „ką nors duotų“ mainais į JAV išleistus pinigus. „Mes prašome retųjų žemių metalų ir naftos, visko, ką galime gauti“, – sakė jis ir pridūrė manąs, kad sandoris bus greitai pasiektas.
Kiek anksčiau šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis „nėra pasirengęs“ pasirašyti tokio susitarimo, nepaisant didėjančio JAV spaudimo. Pasak šaltinio Ukrainoje, Kyjivui pirmiau reikia garantijų.
„Prezidentas nepasirengęs priimti projekto tokiame pavidale, koks jis yra dabar. Mes vis dar mėginame daryti pakeitimus ir pridėti konstruktyvumo“, – sakė su šiuo reikalu susipažinęs šaltinis.
Ukraina nori, kad į bet kokį su JAV pasirašytą susitarimą būtų įtrauktos saugumo garantijos. „Sutartyje nėra jokių amerikiečių įsipareigojimų dėl garantijų ar investicijų, viskas labai miglota, ir jie nori išpešti iš mūsų 500 mlrd. dolerių“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis. „Kokia tai partnerystė? Nėra atsakymo, kodėl mes turime duoti 500 mlrd. dolerių“, – sakė šaltinis ir pridūrė, kad Ukraina pasiūlė pakeitimus.
D. Trumpas kaip kompensacijos už JAV suteiktą pagalbą prašo „500 mlrd. dolerių“ vertės retųjų žemių mineralų, tačiau Ukraina nesutinka su tokia kaina, smarkiai viršijančia JAV paskelbtas pagalbos sumas.
Oficialūs skaičiai rodo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios JAV suteikė Ukrainai daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių vertės karinę pagalbą – didesnę nei bet kuri kita Kyjivo sąjungininkė, bet gerokai mažesnę, nei teigia D. Trumpas.
Kylio institutas, Vokietijos ekonomikos tyrimų institucija, pranešė, kad nuo 2022 m. iki 2024 m. pabaigos Jungtinės Valstijos iš viso skyrė Ukrainai 114,2 mlrd. eurų (119,8 mlrd. dolerių) finansinės, humanitarinės ir karinės pagalbos.