S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad Rusija atmestų bet kokį taikos susitarimą, kuriame būtų numatytas tolesnis Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai. Taigi, iš tiesų Rusijos užsienio reikalų ministras „perfrazuoja“ maksimalistinius reikalavimus, kuriuos Rusija jau seniai kelia Ukrainai, teigia ISW analitikai.
Jie pabrėžia, kad Rusija tai grindžia „pseudoteisiniais“ argumentais, nors pagal tarptautinę teisę Rusijos įvykdyta Ukrainos teritorijų okupacija yra visiškai neteisėta.
Pavyzdžiui, S. Lavrovas primygtinai rėmėsi „Rusijos konstitucija“ kaip neva teisėtu ir todėl „būtinu“ būsimų derybų su Jungtinėmis Valstijomis veiksniu.
S. Lavrovas užsiminė apie dar vieną Rusijos ir JAV susitikimą: aptars svarbias sistemines problemas
Tokiu būdu Kremlius reikalauja, kad Ukraina atiduotų kelis didelius miestus, kurių Rusijos kariuomenė dar neužėmė ir neturi jokių galimybių užimti, ir iš esmės atiduotų Rusijai milijoną ukrainiečių, pažymi ISW. Rusijai okupavus likusias keturių Ukrainos regionų teritorijas, į jas patektų tokie dideli miestai kaip:
Chersonas (prieš karą jame gyveno apie 275 000 gyventojų), Kramatorskas (prieš karą jame gyveno apie 147 000 gyventojų) bei Zaporižia (prieš karą jame gyveno apie 706 000 gyventojų).
ISW pabrėžė, kad Rusijai užėmus tokias dideles gyvenvietes „humanitarinė katastrofa Ukrainoje labai paaštrėtų“. Iš tiesų Rusijos valdžia greičiausiai taikytų tokią pačią šiose vietovėse gyvenančių Ukrainos civilių gyventojų priespaudos, iškeldinimo ir priverstinės asimiliacijos taktiką, kokią naudojo prieš milijonus kitų ukrainiečių, gyvenančių Rusijos okupacijos sąlygomis daugiau nei trejus metus trukusios plataus masto invazijos ir aštuonerius metus trukusio pirmojo Rusijos karo etapo.
Pastaruoju metu Rusijos veržimasis palei fronto liniją sustojo, o Rusijos kariai vis dažniau patiria nepateisinamų technikos ir personalo nuostolių, primena Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Susiję straipsniai
Jų nuomone, tai rodo, kad Rusijos kareiviai vargu ar sugebės karinėmis priemonėmis visiškai užimti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis per trumpą laiką. Realu, jog šių sričių Rusijos kareiviai neužims išvis.
Taigi, tikėtina, kad S. Lavrovo retorika yra bandymas derybomis pasiekti tai, ko Rusijos kariuomenė negali pasiekti jėga mūšio lauke.
„Kremliaus paskelbtas ketinimas užgrobti dar daugiau Ukrainos žemės ir žmonių tiesiogiai prieštarauja JAV ir Europos pastangoms pasiekti tvarią bei ilgalaikę taiką Ukrainoje ir sustiprina Rusijos pastangas neteisėtai okupuoti Ukrainos teritoriją, o ne sąžiningai derėtis ar siūlyti nuolaidas“, – daro išvadą ISW.
Analitikai taip pat pridurė, kad S. Lavrovo ir kitų Kremliaus pareigūnų atsisakymas pritarti paliauboms ir kitoms sąlygoms, būtinoms ilgalaikei taikai Ukrainoje, rodo, kad Vladimiras Putinas „ir toliau nesuinteresuotas prasmingomis derybomis ir tiki, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu gali pasiekti savo karinių tikslų karinėmis priemonėmis“, – rašo ISW.
O V. Putino ir Kremliaus pareigūnų nuolatiniai pareiškimai, kad derybose turėtų būti sprendžiamos „pagrindinės karo priežastys“, reikštų visišką Ukrainos pasidavimą ir Rusijos tikslą susilpninti NATO. JAV Kongreso ir Vakarų žvalgybos agentūrų atstovai taip pat neseniai įvertino, kad V. Putinas laikosi šių karinių tikslų ir nėra suinteresuotas derybomis.
Parengta pagal „nv.ua“ inf.