Pasak Kalifornijoje esančio Midlberio tarptautinių studijų instituto Jameso Martino neplatinimo studijų centro tyrėjų, mažiausiai du Rusijos kariniai laivai spalio ir lapkričio mėn. perkėlė Šiaurės Korėjos karius į Rusijos karinį uostą Dunajuje, Tolimuosiuose Rytuose.
Laivų perkėlimus pirmą kartą nustatė Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba, kuri praėjusiais metais pranešime spaudai teigė, kad kai kurie kariai buvo gabenami per Šiaurės Korėjos Čongdžino, Hamhungo ir Musudano uostų rajonus. Tačiau tuo metu Pietų Korėjos agentūra pateikė tik grūdėtą radaro vaizdą.
„Nemanau, kad rusai ar šiaurės korėjiečiai nori, kad šie pervežimai būtų užfiksuoti kameromis, – CNN sakė Neplatinimo studijų centro mokslinis bendradarbis Samas Lairas. – Slaptumo elementas yra gana ryškus.“
Šiaurės Korėja stiprina paramą Rusijai: fronte dislokavo daugiau kariškių
Dabar tyrėjai patikrino, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai vyko karių perkėlimai, apie kuriuos pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, šnipinėjimo agentūros identifikuoti Rusijos laivai prisišvartavo Dunajaus uoste atokioje rytinėje Rusijos dalyje.
Šiaurės Korėjoje kariai į šiuos laivus greičiausiai įlipo naktį, todėl buvo sunku užfiksuoti perkėlimo įrodymus, sakė tyrėjai. Tačiau palydovinės nuotraukos atskleidė veiklą prie Dunajaus, „kur, atrodo, rusai buvo ne tokie atsargūs“.
Pavyzdžiui, vienoje „Planet Labs“ palydovinėje nuotraukoje matyti, kaip spalio 17 d. uoste prie vieno iš Rusijos karinių jūrų desanto laivų, kuris, tyrėjų nuomone, yra „Nikolajus Vilkovas“, ištemptas kranas, o šalia jo doke stovi dengtas krovininis sunkvežimis. Spalio 20 d. kranas atitraukiamas, ir atrodo, kad karių perkėlimas baigtas.
Susiję straipsniai
Tyrėjai palydovinėse nuotraukose galėjo atpažinti Rusijos „Ropuchos“ ir „Aligatoriaus“ klasės laivus, nes jos sutampa su Japonijos gynybos ministerijos 2022 m. kovo mėn. užfiksuotomis nuotraukomis, kai laivai plaukė per Japonijos vandenis.
Manoma, kad kiekvienas desantinis laivas gali sutalpinti kelis šimtus karių, galbūt net 400, teigia tyrėjai.
S. Lairas paaiškino, kad Dunajus yra saugus karinis objektas, todėl jis daug palankesnis slaptam perkėlimui nei didelis, netoliese esantis Vladivostoko uostas, kuris yra civilių gyventojų gyvenamoje teritorijoje.
„Tai izoliuota vieta, kur jie gali vykdyti šiuos mainus, kur žmonės to nepastebės... kur jų pačių piliečiai ir žvalgybos bendruomenės žmonės gali to nepastebėti“, – sakė S. Lairas.
Pasak Ukrainos pareigūnų ir Vakarų žvalgybos sausio mėn. ataskaitų, į Rusiją buvo išsiųsta apie 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, iš kurių apie 4 tūkst. žuvo arba buvo sužeisti. Kyjivas teigia, kad yra paėmęs į nelaisvę mažiausiai du Šiaurės Korėjos karius. Nei Maskva, nei Pchenjanas nepatvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai yra fronto linijose.
Šiaurės Korėjos kariai nuo spalio pabaigos buvo dislokuoti Kursko srityje, kad padėtų atrmeti Ukrainos įsiveržimą į pietinį Rusijos pasienio regioną.
„Atrodo, kad rusai labai kruopščiai stengėsi apriboti Šiaurės Korėjos karių poveikį, perkeldami juos tiesiai į karinio rengimo objektus. Neaišku, koks motyvas slypi už viso šiaurės korėjiečius gaubiančio slaptumo, tačiau kai kurių jų perkėlimas per Dunajų padėtų šioms pastangoms“, – savo analizėje rašė S. Lairas.
Anot Jameso Martino neplatinimo studijų centro, Dunajaus uostas anksčiau buvo naudojamas kroviniams tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos gabenti nuo tada, kai Pchenjanas 2023 m. pradėjo teikti Rusijai pagalbą jos kare prieš Ukrainą.
Spalio mėn. darytose palydovinėse nuotraukose matyti, kaip krovininis laivas kraunamas Radžino uoste Šiaurės Korėjoje, o po dviejų dienų tas pats laivas prisišvartuoja Dunajaus uoste Rusijoje.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio analitinio centro „The Royal United Services Institute for Defence and Security Studies“ (RUSI) 2023 m. spalio mėn. ataskaitoje teigiama, kad „Rusija tikriausiai pradėjo masiškai gabenti Šiaurės Korėjos šaudmenis“ į „nepastebimą karinio jūrų laivyno objektą“, paslėptą Dunajuje.
„Daug laiko praleidžiame stebėdami Šiaurės Korėją apskritai, nes Šiaurės Korėja vykdo branduolinių ginklų programą, įprastinių ginklų programą, raketų programas... Taigi, Šiaurės Korėjos ir Rusijos ryšį stebime nuo tada, kai jis prasidėjo, iš dalies todėl, kad manome, jog šie santykiai gali būti abipusiai“, – sakė S. Lairas.
Šią savaitę Pietų Korėjoje vykusiame forume Naujosios Europos centro Kyjive direktorė Aliona Getmančuk sakė, kad Šiaurės Korėja, dalyvaudama Rusijos kare Ukrainoje, įgyja vertingos kovinės patirties.
„Kalbama ne tik apie raketų tiekimą, bet ir apie jų raketų išbandymą realiomis mūšio sąlygomis“, – sakė A. Getmančuk per forumą Gėtės institute Seule.
Ji teigė, kad Šiaurės Korėja pasinaudojo šia patirtimi ir patobulino raketas, kad jos būtų tikslesnės.
Pchenjano sausumos pajėgos taip pat tobulėja, sakė S. Getmančuk.
„Jie atvyko visiškai nepasirengę... Dabar jie labai greitai mokosi“, pritaikydami savo taktiką, kad būtų veiksmingi „moderniame, aukštųjų technologijų kare“, pridūrė ji.
S. Lairas sakė, kad Pchenjano ir Maskvos santykiai pagilėjo nuo invazijos pradžios. „Savų karių siuntimas kariauti svetimame konflikte tikrai rodo, kad ryšys yra stiprus“, – sakė jis.
Pasak analitinio centro, yra požymių, kad Rusija ir Šiaurės Korėja nebesinaudoja jūrų keliu kariams gabenti. Tuo tarpu Pietų Korėjos žvalgyba pranešė, kad Rusijos kariniai lėktuvai dažnai skraido tarp Vladivostoko ir Pchenjano.
Parengta pagal CNN inf.