Jo teigimu, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos šalys dės daugiau pastangų į „norinčiųjų koaliciją“ ir sieks įtraukti JAV į paramą Ukrainai.
„Šiandien esame istorijos kryžkelėje“, – sakė K. Starmeris po aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvavo 18 vadovų – daugiausia iš Europos, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris sakė, kad Kyjivas jaučia „tvirtą paramą“, o aukščiausiojo lygio susitikimas parodė „itin aukšto lygio Europos vienybę, kokios seniai nebuvo“.
Tai įvyko praėjus dviem dienoms po Ukrainos vadovo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo ugningo apsikeitimo nuomonėmis Baltuosiuose rūmuose.
L. Linkevičius – apie lūžį euroatlantinėje erdvėje ir kas būtų didžiulis džiaugsmas Kremliui: tai yra akivaizdu
„Mes visi Europoje dirbame kartu, kad rastume bendradarbiavimo su Amerika pagrindą siekiant tikros taikos ir garantuoto saugumo“, – po aukščiausiojo lygio susitikimo sakė V. Zelenskis.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas laikraščiui „Le Figaro“ sakė, kad Paryžius ir Londonas nori pasiūlyti sudaryti vieno mėnesio paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos „ore, jūroje ir energetikos infrastruktūroje“.
Susiję straipsniai
Kalbėdamas spaudos konferencijoje netrukus po vadovų susitikimo, K. Starmeris sakė, kad buvo susitarta dėl keturių punktų:
– Toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai ir toliau didinti ekonominį spaudimą Rusijai.
– Bet kokia ilgalaikė taika turi užtikrinti Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Ukraina turi dalyvauti bet kokiose taikos derybose.
– Taikos susitarimo atveju sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, kad būtų atgrasoma nuo bet kokios būsimos invazijos.
– Sukurti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gintų susitarimą Ukrainoje ir užtikrintų taiką po jo sudarymo.
K. Starmeris taip pat paskelbė apie papildomą 1,6 mlrd. svarų sterlingų (1,93 mlrd. eurų) JK eksporto finansavimą, skirtą daugiau kaip 5 tūkst. oro gynybos raketų įsigyti. Tai papildys 2,2 mlrd. svarų sterlingų (2,66 mlrd. eurų) paskolą, skirtą didesnei karinei pagalbai Ukrainai, kuri bus remiama pelnu iš įšaldyto Rusijos turto.
„Turime pasimokyti iš praeities klaidų, negalime sutikti su silpnu susitarimu, kurį Rusija gali lengvai pažeisti, bet koks susitarimas turi būti paremtas jėga“, – sakė britų premjeras.
Jis sakė, kad Jungtinė Karalystė savo įsipareigojimą parems „batais ant žemės ir lėktuvais ore“.
„Europa turi atlikti sunkųjį darbą“, – sakė jis ir pridūrė, kad susitarimui reikės JAV paramos ir jis turi apimti Rusiją, tačiau negalima leisti, kad Maskva diktuotų sąlygas.
„Norėčiau aiškiai pasakyti, kad mes sutinkame su D. Trumpu dėl neatidėliotinos būtinybės užtikrinti ilgalaikę taiką. Dabar mums reikia kartu siekti rezultatų“, – sakė K. Starmeris.
Paklaustas, ar D. Trumpo vadovaujamos JAV yra nepatikimas sąjungininkas, jis atsakė: „Niekas nenorėjo matyti to, kas įvyko penktadienį, bet aš nesutinku, kad JAV yra nepatikimas sąjungininkas.“
Aukščiausiojo lygio susitikime Londone be Jungtinės Karalystės dalyvavo Prancūzija, Lenkija, Švedija, Turkija, Norvegija, Čekija, Danija, Vokietija, Nyderlandai, Rumunija, Suomija, Italija, Ispanija ir Kanada. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad dabar reikia skubiai „perginkluoti Europą“.
Šioms mintims pritarė ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kuris sakė, kad susitikime Europos šalys „suaktyvino savo veiksmus“, siekdamos užtikrinti, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia, kad „galėtų tęsti kovą tol, kol ji bus tęsiama“.
Po aukščiausiojo lygio susitikimo V. Zelenskis nuvyko į Sandringhamą, kur susitiko su karaliumi Karoliu III. Vėliau jis kalbėjosi su žurnalistais per baigiamąją spaudos konferenciją, kurioje sakė, kad yra pasirengęs pasirašyti susitarimą dėl mineralų su JAV.
Buvo tikimasi, kad Ukraina pasirašys susitarimą, kuris suteiktų JAV prieigą prie Ukrainos retųjų naudingųjų iškasenų atsargų, V. Zelenskio vizito Vašingtone metu, tačiau galiausiai Ukrainos delegacija skubiai išvyko po karštos konfrontacijos su Trumpu Ovaliajame kabinete.
Anksčiau sekmadienį JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas perspėjo, kad JAV ir Ukrainos susitarimas dėl naudingųjų iškasenų negali būti pasirašytas „be taikos susitarimo“ su Rusija.
Tačiau BBC paklaustas apie šio susitarimo ateitį po aukščiausiojo lygio susitikimo, V. Zelenskis atsakė, kad jis yra parengtas pasirašyti.
„Susitarimas, kuris yra ant stalo, bus pasirašytas, jei šalys bus pasirengusios“, – sakė jis.
Sekmadienį įvykusiu aukščiausiojo lygio susitikimu užbaigta karšta diplomatijos savaitė, kurios metu Vašingtone lankėsi Prancūzijos prezidentas E. Macronas, britų premjeras K. Starmeris ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Tačiau V. Zelenskio susitikimo kulminacija tapo karštas konfliktas su D. Trumpu ir JAV viceprezidentu J. D. Vance'u, per kurį JAV prezidentas apkaltino savo kolegą iš Ukrainos „lošimu su trečiuoju pasauliniu karu“.
D. Trumpas yra sakęs, kad nori užbaigti karą Ukrainoje, ir išreiškė pasitikėjimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tuo sukeldamas daugelio savo Vakarų sąjungininkų nusistebėjimą. JAV taip pat pradėjo taikos derybas su Rusija, jose nedalyvaujant Ukrainai ir Europos šalims.
Vienu metu JAV vadovas netgi apkaltino Ukrainą pradėjus karą – nors būtent V. Putinas 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Rusijos kaimynę.