ES pasiūlys suteikti valstybėms narėms daugiau fiskalinės erdvės investicijoms į gynybą ir 150 mlrd. eurų paskolų šioms investicijoms, taip pat sieks sutelkti privatų kapitalą, sakė U. von der Leyen.
EK pirmininkė taip pat sakė, kad ES pasiūlys aktyvuoti fiskalinę išlygą, kuri leistų šalims pasinaudoti savo nacionaliniais biudžetais ir per ketverius metus gynybai išleisti papildomus 650 mlrd. eurų, nesukeliant biudžetinių sankcijų, rašo „Bloomberg“.
Kartu su naujomis paskolomis gynybai, U. von der Leyen teigė, kad, jei vyriausybės visiškai pasinaudos naujomis galimybėmis, šis paketas galėtų sutelkti beveik 800 mlrd. eurų.
Europos lyderystę vadina ambicingu užmoju: atsirado daugiau realizmo
„Esame ginklavimosi eroje, – sakė ji antradienį žurnalistams Briuselyje. – Europa yra pasirengusi masiškai didinti savo išlaidas gynybai.“
Europa siekia sutelkti šimtus milijardų eurų papildomo finansavimo, siekdama toliau remti Ukrainą kritiniu momentu, ypač po to, kai D. Trumpas nurodė sustabdyti visą karinę pagalbą Kyjivui. U. von der Leyen anksčiau yra sakiusi, kad per ateinantį dešimtmetį ES investicijų į gynybą poreikis sieks apie 500 mlrd. eurų.
U. von der Leyen išsiuntė laišką valstybėms narėms, kuriame išvardijo galimus variantus, kaip artimiausiu metu sustiprinti nacionalinę gynybą. Pasiūlymą ES vadovai aptars ketvirtadienį vyksiančiame neeiliniame posėdyje.
Susiję straipsniai
Tikimasi, kad vadovai įvertins jiems priimtiniausias idėjas ir įgalios EK, kuri yra ES vykdomoji institucija, toliau su jomis dirbti, o konkretūs pasiūlymai bus pateikti jau kitame susitikime kovo 21–22 d., teigė su šiuo klausimu susipažinę asmenys, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Daugelio ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Italiją, biudžeto padėtis yra kebli ir jos neturi didelių fiskalinių galimybių smarkiai padidinti skolinimąsi.
Laiške taip pat išvardytos kai kurios kitos galimybės, įskaitant privataus finansavimo sutelkimą per kapitalo rinkas, kitų ES lėšų perskirstymą gynybos reikmėms, Europos investicijų banko skolinimo praktikos išplėtimą įtraukiant kai kuriuos karinius projektus, kurie šiuo metu neįtraukiami, arba pasinaudojimą Europos stabilumo mechanizmu – 500 mlrd. eurų vertės euro zonos gelbėjimo fondu.