Buvęs MI6 vadovas Johnas Sawersas, dar žinomas kaip „C“, pareiškė, kad Vidurio Europos valstybės turėtų „suabejoti“, ar JAV įgyvendintų NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, jei Rusija jas užpultų.
Sutarties 5-ajame straipsnyje teigiama, kad užpuolus šalį narę, visos kitos narės imsis ją ginti.
J. Sawersas, kuris 2009–2014 m. ėjo MI6 vadovo pareigas, taip pat sakė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ir viceprezidento J. D. Vance'o įvykdytas prezidento Volodymyro Zelenskio pažeminimas buvo akivaizdus „sąmokslas“ ir „gėda“.
Interviu „BBC Today“ jis sakė: „Nėra abejonių, kad praėjusią savaitę Ukrainos interesai patyrė nesėkmę. Dabar Ukraina yra silpnesnėje padėtyje dėl nesutarimų Baltuosiuose rūmuose.“
Jis pridūrė, kad šis ginčas buvo „surežisuotas“. „Viceprezidentas tokiomis aplinkybėmis nekalba, nebent D. Trumpas iš anksto suplanavo, kad J. D. Vance'as ateis ir užgaulios V. Zelenskį taip, kaip jis padarė, o V. Zelenskis neprotingai užkibo ant masalo“, – kalbėjo J. Sawersas.
„Apmaudu, kad amerikiečiai tai parengė taip, kaip parengė, bet tai yra kitokio pobūdžio administracija ir jie veikia kitokiu būdu. Turime pripažinti, kad jie yra galingiausia pasaulio valstybė, ir mes visi turime su jais dirbti“, – tęsė vienas įtakingiausių JK žvalgybininkų.
J. Sawersas suabejojo, ar vis dar galima pasitikėti JAV, kad agresijos iš išorės atveju, JAV laikytųsi NATO 5-ojo straipsnio.
„Jei būčiau maža Europos valstybė žemyno centre, man kiltų didelis klausimas, ar šios administracijos valdymo metu būtų galima remtis NATO sutarties 5-ojo straipsnio garantija.
Turime išsaugoti tai, ką galime iš transatlantinių santykių per šiuos ketverius metus, kurie bus labai neramūs. Ta NATO saugumo garantija visada buvo pakankamai patikima, todėl Sovietų Sąjungos ir Rusijos vadovai visada vengdavo konfrontacijos su NATO“, – kalbėjo buvęs MI6 vadovas.
Jis taip pat perspėjo, kad Rusija tikriausiai ir toliau atakuos Vakarų infrastruktūrą, ir teigė, kad yra tikimybė, jog Kremlius gali pradėti karinį įsiveržimą į Lenkiją ar Baltijos šalis.
„Manau, kad V. Putinas ne tik tęs konfliktą Ukrainoje, bet ir toliau puldinės Vakarų infrastruktūrą, taip pat gali būti, kad per sieną įžengs į Baltijos šalis, kad išbandytų 5-ąjį straipsnį ir pamatytų, kaip NATO reaguos. Taigi, turime pasiruošti labai sudėtingai saugumo aplinkai Europoje.
Rusai taip pat grįš prie savo ankstesnių reikalavimų išvesti NATO pajėgas iš Lenkijos ir Baltijos šalių į iki 1997 m. buvusias dislokacijos pozicijas. Taigi šiuo metu iniciatyva, deja, priklauso rusams, ir mes turime pasiruošti su tuo kovoti artimiausiais mėnesiais ir metais“, – perspėjo J. Sawersas.
Tuo metu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė keturių punktų planą, kaip bendradarbiauti su Ukraina siekiant užbaigti karą ir apginti šalį nuo Rusijos.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos šalys dės daugiau pastangų „galinčiųjų koalicijoje“ ir sieks įtraukti JAV į paramą Ukrainai, sakė jis sekmadienį – po to, kai prieš tris dienas sušaukė 18 lyderių, daugiausia iš Europos, tarp kurių buvo ir Volodymyras Zelenskis, aukščiausiojo lygio susitikimą.
„Šiandien esame istorijos kryžkelėje“, – po aukščiausiojo lygio susitikimo sakė K. Starmeris, o V. Zelenskis teigė, kad Kyjivas jaučia „tvirtą paramą“ ir kad šis susitikimas parodė, jog „Europos vienybė yra itin aukšto lygio, kokio seniai nebuvo“.
„Mes visi Europoje dirbame kartu, kad rastume bendradarbiavimo su Amerika pagrindą siekiant tikros taikos ir garantuoto saugumo“, – po aukščiausiojo lygio susitikimo sakė V. Zelenskis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas laikraščiui „Le Figaro“ sakė, kad Paryžius ir Londonas nori pasiūlyti sudaryti vieno mėnesio paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos „ore, jūroje ir energetikos infrastruktūroje“.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje netrukus po vadovų susitikimo, K. Starmeris sakė, kad buvo susitarta dėl keturių punktų: toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai ir toliau didinti ekonominį spaudimą Rusijai; bet kokia ilgalaikė taika turi užtikrinti Ukrainos suverenumą ir saugumą, o Ukraina turi dalyvauti bet kokiose taikos derybose; taikos susitarimo atveju padidinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, kad būtų atgrasoma nuo bet kokios invazijos ateityje; ir sukurti „galiničiųjų koaliciją“, kuri gintų susitarimą Ukrainoje ir užtikrintų taiką po jo.
K. Starmeris taip pat paskelbė apie papildomą 1,6 mlrd. svarų sterlingų (1,9 mlrd. eurų) JK eksporto finansavimą, skirtą daugiau kaip 5 000 priešlėktuvinės gynybos raketų įsigyti. Tai papildys 2,6 mlrd. eurų paskolą, skirtą didesnei karinei pagalbai Ukrainai, kuri bus paremta pelnu iš įšaldyto Rusijos turto.