Jis pastebi, kad griežta D. Trumpo prieš Iraną nukreiptą politika jau pastūmėjo Teherano valdžios institucijas kur kas giliau aptarti idėją pagaliau susikurti savo branduolinį ginklą. Iki šiol Iranas liko per pusę žingsnio nuo to.
Tačiau ne tik Iranas. Naujoji JAV administracija nerodo jokio polinkio ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Dėl to vis daugiau pasaulio šalių kelia sau klausimą, ar jos turėtų įsigyti savo branduolinį skėtį kaip atgrasymo priemonę pavojingame naujame pasaulyje.
„Prieš kelerius metus ši diskusija apie branduolinius ginklus būtų buvusi tabu. Tačiau dabar kai kuriose šalyse tokie pokalbiai vyksta. Tai nuolatinis normų išsitrynimas“, – sakė R. Grossi.
Jungtinės Valstijos atliko svarbų vaidmenį išsaugant branduolinių ginklų neplatinimo principus. Amerika savo sąjungininkėms neleido kurti savo arsenalų, suteikdama joms karinę apsaugą. O toms šalims, kurios norėjo pasigaminti savo bombą, buvo grasinama griežtomis sankcijomis.
Tačiau šios sankcijos nebeveikia, sako R. Grossi, nurodydamas Iraną, kuris nuolat daro pažangą siekdamas pasigaminti savo bombą. Laikui bėgant šalys prisitaiko prie sankcijų. Tiesą sakant, ilgalaikės sankcijos gali net paskatinti tokias šalis eiti iki galo ir pasigaminti branduolinį ginklą, kad jos turėtų svertų bet kokiose derybose.
Jei Iranas galiausiai peržengs ribą ir sukurs branduolinį ginklą, tai gali sukelti „branduolinio ginklo platinimo kaskadą“, sakė buvusi JAV ambasadorė prie TATENA Laura Holgate.
„Jei Iranas taps branduoline valstybe, kitos šalys gali juo pasekti. Tai galėtų sulaužyti neplatinimo tabu ir sumažinti barjerą kitoms šalims“, – pridūrė ji.
Ginklų kontrolės ekspertai sako, kad D. Trumpo administracijos polinkis įtraukti pasaulį grasinimais ir ekonomine prievarta, o ne pagarbia diplomatija, gali paskatinti daugiau šalių pagalvoti apie savo branduolinę bombą.
Pastaraisiais metais Vokietijos, Japonijos, Lenkijos, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos pareigūnai viešai kėlė klausimą apie nuosavų branduolinio atgrasymo priemonių poreikį, ypač atsižvelgiant į apgailėtiną Ukrainos, kuri atsikratė sovietinių branduolinių ginklų mainais į saugumo garantijas, kurios pasirodė esančios tuščios, pavyzdį.
Kaip pastebėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala, tai, kad apie branduolinio ginklo įsigijimą jau svarsto ir tokios šalys kaip Lenkija bei Pietų Korėja, yra naujosios JAV administracijos nenuspėjamumo ir mažėjančio sąjungininkų pasitikėjimo Vašingtonu pasekmė.
„Lenkijos premjeras D. Tuskas parlamente kalba apie būtinybę svarstyti šaliai įgyti branduolinį ginklą.
Nereikia to maišyti su praktiniais veiksmais; kelias, net pasiekus vidinį sutarimą susiskaldžiusioje šalyje, būtų sudėtingas ir komplikuotas. Kaštų ir naudos analizė taip pat.
Bet tokia retorika, kurią girdime ir iš Pietų Korėjos (man apie tai patyliukais sakė net Japonijoje), rodo esamos JAV užsienio politikos nenuspėjamumo ir sukeliamos turbulencijos kainą.
Sąjungininkus pristatydamas išskirtinai kaip naštą ir nepraleisdamas progos abejoti ilgalaikių įsipareigojimų tvarumu, D. Trumpas be kita ko kvestionuoja ilgalaikį JAV užsienio politikos strateginį prioritetą – vengti branduolinio ginklo platinimo. Kodėl? Nes tai iš esmės vienintelis tiesioginis grėsmės šaltinis JAV, atskirtai nuo priešiškų valstybių dideliais geografiniais atstumais (nors dabartinė santykių su Kanada ir Meksika dinamika – savotiška).
Todėl sąjungininkai – ir įsipareigojimai jiems – nėra vien našta; anaiptol. Tai ir būdas pademonstruoti, kad šioms valstybėms neverta net svarstyti apie branduolinį ginklą. Stabilumą joms laiduoja JAV. Ir tas stabilumas – naudingas ir reikalingas patiems amerikiečiams, o ne vien „filantropija“ ar „išlaidos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė L. Kojala.