Iki šiol politikai ir ekspertai perspėjo, kad karo kurstytojas V. Putinas gali užpulti Europą nuo 2029 m. Tačiau po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė pagalbą Ukrainai ir nustūmė Europos saugumo klausimą į antrą planą, kyla klausimas: ar dabar V. Putinas galėtų ryžtingiau įgyvendinti savo planus ir užpulti anksčiau?
Taip, Kelno universisteto užsienio politikos profesorius Thomasas Jägeris, sakė Vokietijos leidiniui „Bild“.
Pasak jo, Rusija galėtų pasinaudoti situacija tol, kol Europa nesugebės kompensuoti JAV pasitraukimo. Maža to, V. Putino kariuomenė gali sustiprėti greičiau, nei tikėtasi.
Kremlius reaguoja į ES ginklavimosi planus: gąsdina imsiantis atitinkamų priemonių
Jei sankcijos būtų panaikintos ir ekonominiai santykiai pagerėtų, Rusija vėl turėtų daugiau pinigų ginkluotei.
Pasak Th. Jägerio, kada tiksliai Rusija užpuls, visų pirma priklauso nuo to, kiek ilgai Ukraina sulaikys V. Putino karius.
Ne, sako Miuncheno Bundesvero universiteto profesorius, karo ekspertas Carlo Masala.
Susiję straipsniai
„Manau, kad kol bus D. Trumpas, V. Putinas nepuls. Respublikonas yra itin palankus Rusijai ir V. Putinas stengsis iš jo išpešti kuo daugiau naudos.
Esant D. Trumpui, (V. Putinui) pavyks pasiekti, kad Rusija būtų vėl priimta į G8 (Didžiojo aštuoneto šalių grupę), kad Rusijai būtų panaikintos sankcijos, pagerinta šalies ekonomika. D. Trumpas taip pat suteiks Rusijai dar ketverius metus reorganizuoti ir perginkluoti Rusijos kariuomenę“, – aiškino C. Masala.
V. Putino planas
Visgi abu ekspertai sutaria dėl V. Putino plano: jis greičiausiai nepradės didelio karo, o išbandys NATO Baltijos šalyse. Galima vieta: Narvos miestas Estijoje, kuriame gyvena virš 50 tūkst. gyventojų. Apie 40 proc. šio miesto gyventojų turi Rusijos pasus.
„Rusų kilmės piliečiai gali būti motyvuoti rengti demonstracijas, nes jaučiasi engiami“, – sakė Th. Jägeris. Pasak jo, tai puikus pretekstas V. Putinui pasiųsti į šalį kariuomenę jų „apsaugai“.
Tuo metu C. Masala abejoja NATO pasiryžimu reaguoti į galimas tokio tipo Rusijos provokacijas:
„Ar NATO valstybė rizikuotų pradėti karą dėl mažo miestelio su 50 tūkst. gyventojų? Kai kurie žmonės galėtų apie tai pagalvoti du kartus.“
Tai būtų NATO pabaiga, atgrasymo priemonės pabaiga, įvertino ekspertas.
C. Masala perspėja, kad V. Putinui rūpi ekonominė ir karinė kaimynų kontrolė. „Rusai nori saugumo zonos Europoje“, – sakė jis.
Pasak karybos eksperto, jei Amerika pasitrauktų, mažosios Europos valstybės neturėtų kitos išeities, „kaip tik vėl tapti priklausomomis nuo Rusijos“.
Vokietijos žvalgybos vadovas: Rusija ketina išbandyti NATO vienybę
Rusija ketina išbandyti Vakarų vienybę, ypač kalbant apie NATO kolektyvinės gynybos principą, tvirtina Vokietijos žvalgybos tarnybos BND vadovas Bruno Kahlis.
Duodamas interviu transliuotojui „Deutsche Welle“ jis pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę išbandyti NATO 5-ojo straipsnio, kuris numato, kad vieno sąjungininko užpuolimas turi būti traktuojamas kaip visų užpuolimas, patikimumą.
„Labai tikimės, kad tai netiesa ir kad nebūsime pastatyti į sudėtingą padėtį, kuomet tai bus išbandoma. Tačiau turime manyti, kad Rusija nori mus išbandyti, išbandyti Vakarų vienybę“, – sakė B. Kahlis.
Kada Rusija išbandytų NATO kolektyvinės gynybos principą, priklauso nuo karo Ukrainoje eigos, kalbėjo jis. B. Kahlis pažymėjo, kad jei karas baigtųsi anksčiau nei 2029 ar 2030 m., tai leistų Rusijai pasitelkti savo techninius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima greičiau sukurti grėsmę Europai.
„Taip pat gali būti, kad konkreti Rusijos grėsmė ar bandymas šantažuoti europiečius gali įvykti anksčiau, nei skaičiuota pirmiau“, – dėstė B. Kahlis. Anot jo, „ankstyva karo Ukrainoje pabaiga leistų rusams nukreipti savo energiją ten, kur jie iš tikrųjų nori, t. y. prieš Europą“.
B. Kahlis taip pat nurodė, kad Rusija įsivaizduoja būsimą pasaulio tvarką, primenančią padėtį Europoje dešimtojo dešimtmečio pabaigoje: NATO apsauginis buvimas būtų atstumtas, o Rusijos įtakos zona plėstusi į vakarus, geriausiu atveju – be amerikiečių buvimo Europoje.