Todėl Švedija ir kitos NATO šalys turės rengti savo pratybų planus neatsižvelgdamos į JAV dalinius – tai dar vienas ženklas, kad JAV dalyvavimas Europos reikaluose mažės, pažymi „Expressen“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę iš esmės peržiūrėti JAV dalyvavimą NATO. Tarp galimų pakeitimų, kaip teigia NBC šaltiniai, yra saugumo garantijų permąstymas: JAV galėtų atsisakyti ginti Aljanso šalis, jei jos nesilaikys tam tikrų išlaidų gynybai tikslų.
Be to, Baltieji rūmai planuoja keisti JAV dalyvavimo NATO karinėse pratybose politiką. Bendri manevrai, pagal Vašingtono planą, bus rengiami pirmiausia su tomis šalimis, kurios atitinka investicijų į gynybą kriterijus.
D. Trumpas jau seniai reikalauja, kad NATO šalys padidintų savo išlaidas gynybai – ne iki 2 proc. BVP, kaip yra dabar, bet iki 5 proc. Tačiau realybė tokia, kad net ir dabartinę 2 proc. ribą praėjusiais metais pasiekė tik 23 iš 32 šalių, ir tik penkios šalys – Estija, Graikija, Latvija, Lenkija ir JAV – skyrė daugiau nei 3 proc. BVP. Tarp jų pirmauja Lenkija, gynybai skirianti 4,12 proc. BVP.
Atsižvelgdami į tai, „Financial Times“ šaltiniai praneša, kad D. Trumpas gali pasiekti kompromisą ir sumažinti reikalavimus iki 3–3,5 proc. BVP.
Laikraštis „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais, anksčiau rašė, kad D. Trumpas svarsto galimybę išvesti amerikiečių karius iš Vokietijos. Šiuo metu Vokietijos teritorijoje yra apie 35 tūkst. amerikiečių karių, tačiau, pasak leidinio, jie galėtų būti perkelti į prorusiško premjero Viktoro Orbano valdomą Vengriją.
Iš viso užsienyje yra apie 160 tūkst. amerikiečių karių, pažymėjo laikraštis.
Donaldas Trumpas (Donald Trump)JAVNATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija)
Rodyti daugiau žymių
