Jis sakė, kad reikia 500 tūkst. karių armijos, į kurią įeitų ir rezervistai.
„Stengsimės iki šių metų pabaigos parengti tokį modelį, kad kiekvienas suaugęs Lenkijos vyras būtų apmokytas karo atveju, kad šis rezervas būtų tikrai palyginamas ir adekvatus galimoms grėsmėms“, – sakė D. Tuskas penktadienį sakydamas svarbią kalbą apie saugumą šalies Seime, žemesniuosiuose parlamento rūmuose.
Praėjusiais metais Lenkijos vyriausybė teigė, kad kariuomenė apima apie 200 tūkst. karių, o šiemet ji turėtų išaugti iki 220 tūkst., siekiant ją padidinti iki maždaug 300 tūkst.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis saugumo baimės tapo kur kas dramatiškesnės, nes Rusija toliau smogia Ukrainai raketomis ir dronais, o D. Trumpo administracija nutraukė karinę ir žvalgybos paramą Ukrainai, kartu keldama abejonių dėl savo įsipareigojimų NATO.
„Šiandien kalbame apie pusės milijono kariuomenės poreikį Lenkijoje“, – sakė D. Tuskas.
Po savo kalbos jis žurnalistams sakė, kad nesvarsto galimybės grąžinti visuotinę karinę tarnybą, o veikiau sukurti rezervo sistemą, paremtą Šveicarijos modeliu. Šioje šalyje kiekvienas vyras privalo tarnauti kariuomenėje arba alternatyvioje civilinėje tarnyboje, o moterys, jei nori, gali savanoriauti.
D. Tuskas penktadienį taip pat pasiūlė, kad šalis turėtų išnagrinėti branduolines „galimybes“. „Turime suvokti, kad Lenkija turi siekti pačių moderniausių galimybių, taip pat susijusių su branduoliniais ginklais ir moderniais nekonvenciniais ginklais“, – sakė jis.
Jis taip pat pritarė pasitraukimui iš svarbios sutarties, kuria draudžiama naudoti priešpėstines minas, Otavos konvencijos, taip pat galimai pasitraukimui iš Dublino konvencijos, kuria draudžiama naudoti kasetinius šaudmenis.
Bent dvi kitos NATO šalys, Lietuva ir Suomija, kurios taip pat ribojasi su Rusija, pastaraisiais mėnesiais taip pat svarstė galimybę pasitraukti iš Otavos konvencijos.
„Pripažinkime: tai nėra kažkas gražaus, nieko malonaus. Mes tai puikiai žinome, – sakė D. Tuskas. – Problema ta, kad mūsų aplinkoje tie, kurių galėtume bijoti, arba tie, kurie kariauja, visi tai (tarptautinėmis sutartimis draudžiamus ginklus ir šaudmenis) turi.“
38 mln. gyventojų turinti Lenkija yra įsikūrusi rytiniame NATO flange ir yra labai susirūpinusi dėl karo Ukrainoje. Baiminamasi, kad jei Ukraina bus nugalėta, Rusija savo imperines ambicijas nukreips šalia tokių šalių kaip Lenkija ir Baltijos šalys, kurias Maskva kontroliavo XIX a. ir šaltojo karo metais.
Didžiausios Lenkijos opozicinės partijos, konservatyviosios „Teisė ir teisingumas“, vadovas Jaroslawas Kaczynskis sakė, kad be karinio vyrų rengimo taip pat reikės mentalinių pokyčių visuomenėje. „Turėsime grįžti prie riteriškojo etoso ir prie to, kad vyrai taip pat turėtų būti kareiviai, t. y. sugebėti atsiduoti net mirčiai“, – sakė J. Kaczynskis.
Susirūpinimas Lenkijoje ir didžiojoje Europos dalyje išaugo, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė ženklą, kad JAV pozicija dramatiškai keičiasi ir apima paramą Rusijos pozicijai – nors penktadienį jis griežtai įspėjo Rusiją po to, kai ši dešimtimis raketų ir bepiločių lėktuvų atakavo Ukrainos energetikos objektus.
„Jeigu Ukraina pralaimės karą arba jeigu ji priims tokias taikos, paliaubų ar kapituliacijos sąlygas, kurios susilpnins jos suverenitetą ir palengvins (Rusijos vadovui Vladimirui) Putinui įgyti Ukrainos kontrolę, tada, be jokios abejonės, – ir dėl to visi galime sutarti, – Lenkija atsidurs daug sudėtingesnėje geopolitinėje padėtyje“, – sakė D. Tuskas.
Be to, penktadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad teikia svarstyti Lenkijos konstitucijos pataisą, kuria šalis būtų įpareigota gynybai kasmet skirti ne mažiau kaip 4 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lenkija jau dabar gynybai skiria didesnę BVP dalį nei bet kuri kita NATO narė, įskaitant JAV. Pernai Lenkijos išlaidos gynybai sudarė 4,1 proc. BVP, o šiemet planuojama, kad jos sieks 4,7 proc. BVP.
Tačiau A. Duda teigė norintis pasinaudoti šiandien Lenkijoje politinėje scenoje pasiektu sutarimu šiuo klausimu ir įtvirtinti jį aukščiausios galios įstatyme.
D. Trumpas yra užsiminęs, kad JAV gali atsisakyti savo įsipareigojimų aljansui, jei šalys narės nesilaikys gynybos išlaidų tikslų.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.