Raginimas imtis veiksmų nuskambėjo kaip atsakas į didžiausią Ukrainos bepiločių orlaivių ataką nuo plataus masto karo pradžios.
„Sprendimas priklauso nuo vyriausiojo vado (Rusijos vadovo Vladimiro Putino – red. past.), bet manau, kad nebūtų neprotinga (paleisti „Orešnik“ – red. past.), geriau net daugiau nei vieną“, – sakė A. Kartapolovas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
A. Kartapolovo komentarai pasirodė po Rusijos gynybos ministerijos pranešimų, kad jos priešlėktuvinė gynyba keliuose regionuose perėmė 337 bepiločių orlaivių bangą, iš kurių 74, kaip pranešama, buvo numušti netoli Maskvos.
Savo ruožtu Ukrainos oro pajėgos pranešė perėmusios 79 iš 126 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių ir vieną tą pačią naktį paleistą balistinę raketą „Iskander-M“. Rusija kasdien smogia Ukrainai, naudodama raketas, bepiločius orlaivius ir valdomas bombas.
Rusija jau panaudojo balistinę raketą „Orešnik“ – 2024 m. lapkritį ji smogė Dnieprui po to, kai Kyjivas sėkmingai panaudojo JAV tiekiamas raketas ATACMS, kad pataikytų į karinį taikinį Rusijos teritorijoje.
V. Putinas smūgį „ Orešnik“ apibūdino kaip atsaką į tai, kad Ukraina naudojo Vakarų tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.
Nors V. Putinas paskelbė apie planus masiškai gaminti „Orešnik“, vienas JAV pareigūnas laikraščiui „The Kyiv Independent“ sakė, kad Rusija greičiausiai turi tik nedidelį skaičių šių eksperimentinių raketų.
Po lapkričio mėn. smūgio laikraštis „The Moscow Times“ rašė, kad Kremlius surengė dezinformacijos operaciją, susijusią su šia ataka.
Leidinys citavo Rusijos pareigūnus, kurie teigė, kad šia kampanija buvo siekiama įbauginti Vakarus ir atgrasyti nuo tolesnio ginklų tiekimo Ukrainai.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“