Kalbėdamas Prancūzijos žiniasklaidai prieš šeštadienį Jungtinėje Karalystėje surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą internetu, E. Macronas sakė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės projekte nesiekiama Ukrainoje dislokuoti „masės“ karių, o numatoma dislokuoti karių kontingentus svarbiausiose vietose, praneša agentūra „The Associated Press“ (AP).
E. Macrono biuras sekmadienį pranešė, kad negali pateikti Prancūzijos vadovo penktadienio vakarą vykusio pokalbio su regioninių Prancūzijos laikraščių žurnalistais įrašo.
Tačiau, pasak laikraščių „La Dépêche du Midi“ ir „Le Parisien“, Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie tai, kad kiekviena iš dalyvaujančių šalių dislokuos po kelis tūkstančius karių „svarbiausiuose taškuose“ Ukrainoje. Jų misijos galėtų apimti mokymus ir paramą Ukrainos gynybai, kad būtų pademonstruota ilgalaikė parama Kyjivui, pranešimuose cituojami E. Macrono žodžiai.
Svarsto, kokia prasmė V. Putinui nutraukti veiksmus Ukrainoje: kyla dilema, ką daryti su karo ekonomika
E. Macronas pridūrė, kad siūlomi NATO aljansui priklausančių šalių kontingentai būtų „saugumo garantija“ Ukrainai ir kad „kelios Europos valstybės, taip pat ir ne Europos, pareiškė norą prisijungti prie tokių pastangų, kai jos bus patvirtintos“, pranešė „La Dépêche du Midi“.
„Le Parisien“ citavo E. Macroną, sakiusį, kad tokiam dislokavimui nereikia Maskvos sutikimo. „Ukraina yra suvereni. Jei ji prašo, kad sąjungininkų pajėgos būtų jos teritorijoje, ne nuo Rusijos priklauso, sutikti ar ne“, – sakė jis.
Po šeštadienį vykusio dvi valandas trukusio virtualaus susitikimo JK premjeras Keiras Starmeris metė iššūkį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pasirašyti paliaubas kare su Ukraina, jei jis rimtai nusiteikęs dėl taikos, ir sakė, kad sąjungininkai toliau didins spaudimą Kremliui, be kita ko, perkeldami taikos palaikymo pajėgų planavimą į „operatyvinį etapą“.
Susiję straipsniai
Pokalbyje dalyvavo apie 30 vadovų, įskaitant Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni, Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Australijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos vadovus, taip pat NATO ir Europos Sąjungos pareigūnus.
Tai buvo antras toks susitikimas per dvi savaites, skirtas padėti Ukrainai susidurti su pasikeitusiu JAV požiūriu po prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo, taip pat įvertinti paramą bet kokiai būsimai galimai taikos palaikymo misijai. Šį kartą dalyvavo daug daugiau šalių nei ankstesniame susitikime kovo 2 d.
Anot K. Starmerio, ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje dar kartą susirinks kariniai planuotojai, kad pasiektų pažangos praktiniuose planuose dėl paramos Ukrainos saugumui ateityje.
Parengta pagal „The Associated Press“ inf.