JAV prezidento sprendimas laikinai sustabdyti žvalgybinės informacijos dalijimąsi su Ukraina paskatino Europą imtis veiksmų, kad vieną dieną su tokiu pačiu scenarijumi netektų susidurti ir jai.

Kylant vis daugiau abejonių dėl JAV įsipareigojimų Europos saugumui, Briuselis svarsto galimybę sukurti naują palydovinį tinklą, skirtą karinei žvalgybai teikti, leidiniui „Financial Times“ atskleidė už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

Šia sistema būtų siekiama mažinti priklausomybę nuo JAV pajėgumų po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo šį mėnesį padaryta dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina pertrauka išryškino Europos priklausomybę nuo Amerikos.

Kaip portalui Lrytas tvirtino Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro (EPC) analitikė Marija Martišiūtė, būtent palydovinė žvalgyba yra sritis, kurioje Europa yra labiausiai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų.

[[ge:lrytas:lrytas:36888376]]

„Kur esame visiškai priklausomi nuo Amerikos, tai palydovai ir kosminiai pajėgumai. Stipriai remiamės JAV žvalgybos ir oro transporto pajėgumais“, – pabrėžė saugumo ekspertė.

Pastarųjų savaičių D. Trumpo ir jo administracijos pareiškimai sukėlė sąjungininkų baimę, kad amerikiečių karinės pajėgos gali pasitraukti iš Europos ir palikti ją vieną atremti potencialią Rusijos agresiją.

Dešimtmečius trukusios mažos investicijos į gynybą ir pasikliovimas JAV saugumo garantijomis Europos pajėgumuose paliko rimtų spragų. Vienos plačiausių iš jų yra susijusios su žvalgyba bei palydovais. M. Martišiūtė akcentuoja, kad be amerikiečių pagalbos Europa mūšio lauke būtų akla.

[[ge:lrytas:lrytas:36927541]][[ge:lrytas:lrytas:36928079]][[ge:lrytas:lrytas:36927414]][[ge:lrytas:lrytas:36893981]][[ge:lrytas:lrytas:36924755]]

„(Palydovai ir žvalgyba) yra nepaprastai svarbūs. Kitu atveju mes neturime jokios informacijos, jokių duomenų. Palydovai parodo, kur yra priešo kariai“, – pabrėžė saugumo ekspertė.

Ypač didelis pavojus Ukrainai kilo tada, kai, anot agentūros „Reuters“ pranešimų, siekdama priversti Kyjivą pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos retųjų metalų išteklių, JAV prezidento administracija grasino nutraukti ukrainiečiams prieigą prie palydovinio interneto ryšio „Starlink“.

Apie tai vėliau kalbėjo ir jo savininkas, artimas D. Trumpo bendražygis Elonas Muskas.

„Aš tiesiogine to žodžio prasme mečiau V. Putinui iššūkį stoti į dvikovą dėl Ukrainos, o mano sistema „Starlink“ yra Ukrainos armijos ramstis. Jei ją išjungčiau, visa jų fronto linija sugriūtų“, – jam priklausančiame socialiniame tinkle „X“ kovo 9 d. rašė E. Muskas.

Kad šio ryšio užblokavimas ukrainiečiams būtų pražūtingas, pritaria ir M. Martišiūtė. „Jei „Starlink“ būtų palikęs Ukrainą, o tai buvo viena iš grėsmių dėl šio mineralų sandorio, tuomet Ukrainai būtų viskas baigta“, – pažymėjo saugumo ekspertė.

[[ge:lrytas:lrytas:36939535]]

Būtent tam, kad panašus likimas neištiktų ir su vis didesne Rusijos grėsme susiduriančios Europos, Briuselis svarsto reikšmingai plėsti savo pajėgumus kosmose.

„Atsižvelgdama į geopolitinės padėties pokyčius, Europos Komisija svarsto galimybę išplėsti savo palydovinius pajėgumus, kad pagerintų palydovinės žvalgybos paramą saugumui“, – „Financial Times“ sakė už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras A. Kubilius.

Naujasis palydovų tinklas būtų naudojamas grėsmėms, pavyzdžiui, pajėgų judėjimui, nustatyti ir kariniams veiksmams koordinuoti. Diskusijos dar tik prasidėjo, tačiau A. Kubilius teigė, kad blokui reikia tinklo, kuris papildytų kitas navigacijai ir žemės stebėjimui naudojamas programas.

Tinklas turėtų teikti atnaujintą informaciją dažniau nei žemoje orbitoje veikiantis „Copernicus“, kuris stebi klimato kaitą ir stichines nelaimes, tačiau vaizdus generuoja tik maždaug kas 24 valandas.

Pripažindamas, kad projektas bus brangus ir jam sukurti prireiks laiko, A. Kubilius teigė, kad jis paklaus valstybių narių, ar jos nori „laikino komercinio požiūrio“.

„Siekiame sukurti specialią sistemą kaip Žemės stebėjimo vyriausybinę paslaugą. Ji pasižymėtų aukštosiomis technologijomis ir dideliu duomenų prieinamumu“, – „Financial Times“ sakė A. Kubilius, pridurdamas, kad sistema veiktų žemojoje Žemės orbitoje. Tokiai sistemai reikia dešimčių palydovų.

Eurokomisaras pabrėžė, kad geriausios komercinės sistemos gali stebėti taikinius ir karines dislokacijos vietas, atnaujindamos informaciją kas 30 minučių.

[[ge:lrytas:lrytas:36936774]]

EK taip pat įsigyja IRIS² – savo daugiaorbitinį plačiajuostį tinklą žemojoje ir vidutinėje Žemės orbitoje.

IRIS² (angl. Infrastructure for Resilience, Interconnectivity and Security by Satellite) – tai planuojamas daugiaorbitinis palydovinio interneto tinklas, kurį ES planuoja įdiegti iki 2027 m. Tikimasi, kad pirmosios vyriausybinės paslaugos bus pradėtos teikti 2030 m. Tinklą sudarys 264 palydovai žemojoje Žemės orbitoje, esantys 1 200 km aukštyje, ir 18 palydovų vidutinėje Žemės orbitoje, esančių 8 000 km aukštyje.

Šiais metais EK taip pat užbaigs „Govsatcom“ programą, kuri sujungs valstybių narių sistemas.

Šie A. Kubiliaus komentarai pasirodė prieš kitą savaitę pradedamą įgyvendinti gynybos planą. EK valstybėms narėms suteikė galimybę gauti 150 mlrd. eurų paskolų ir leis joms į savo fiskalines taisykles neįtraukti kai kurių gynybos išlaidų, todėl jos galės skirti dar iki 650 mlrd. eurų gynybai.

Pagal šį planą valstybės narės taip pat galės prašyti EK įsigyti ginklų, sutelkdamos paklausą ir taip užtikrindamos geresnes kainas.

EK dar nenustatė, kaip turėtų būti ribojamos išlaidos, tačiau Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad lėšos turėtų būti skiriamos Europos produktams. A. Kubilius teigė, kad į šią sritį bus įtrauktos Norvegija ir, kaip jis tikisi, Jungtinė Karalystė.

Eurokomisaras atskleidė, kad dėl Turkijos „vis dar diskutuojama“, tačiau pažymėjo, kad rotacijos tvarka ES pirmininkaujančios Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kovo 13 d. susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, o tai buvo „pastebimas simbolis“.

[[ge:lrytas:lrytas:36939548]]

Jis sakė, kad lėšos taip pat galėtų būti panaudotos ginklams iš Ukrainos jos ginkluotosioms pajėgoms pirkti. Jie buvo perpus pigesni už vakarietiškus „ir, žinoma, tai palaiko Ukrainos ekonomiką“, laikraščiui „Financial Times“ sakė jis.

A. Kubilius pažymėjo, kad plane didžiausias dėmesys bus skiriamas strateginėms sritims, kuriose ES šalys yra pernelyg priklausomos nuo JAV. Tai – oro transporto pajėgumai, degalų papildymas ore ir oro perspėjimas bei kontrolė.

Pasak eurokomisaro, pirmenybę taip pat reikėtų teikti priešraketinės gynybos sistemai, kuri gali kainuoti 500 mlrd. eurų.

„Mes esame nuogi, – „Financial Times“ sakė jis. – Ar tą oro gynybą kursime kiekviena šalis atskirai, ar bendrai? Manau, kad geriau turėti bendrą sistemą, kurią būtų galima koordinuoti, kad ji apimtų visą teritoriją. Bet tai ne mums spręsti.“

Kaip pabrėžia M. Martišiūtė, palydovinės žvalgybos pajėgumus Europos Sąjungai vystyti reikia kuo skubiau. Saugumo ekspertė įspėja, kad Europa privalo būti pasirengusi kariauti su Rusija iki šio dešimtmečio pabaigos.

„Mes jau vėluojame. Tai turėtų vykti tikrai labai greitai. Turiu omenyje, taip greitai, kaip tik galime, kad mobilizuotume ir turėtume tas specifikacijas. Manau, kad mūsų pagrindinė orientacija čia yra ta, kad mums gali tekti kariauti su Rusija jau 2030 m.“, – Lrytas sakė M. Martišiūtė.

Po D. Trumpo veiksmų – prieš Rusiją apnuoginta Europa: A. Kubilius rengia planą aklam žemynui