D. Trumpas išsakė įsipareigojimą ginti NATO rytinį flangą, tačiau dar vasario 12 d. Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime Briuselyje JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pabrėžė, jog Europa negali tikėtis, kad amerikiečių kariai čia bus „amžinai“. Vėliau JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as Miuncheno saugumo konferencijoje suabejojo Amerikos ir Europos vertybių bendrumu.
JAV prezidento skepsis dėl NATO ir tarptautinių susitarimų naudos Amerikai žinomas dar iš pirmosios jo kadencijos, tačiau šį kartą kontekstas yra visiškai kitoks.
Anksčiau mažai pritarimo sulaukusios Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalbos apie Europos strateginę autonomiją palaipsniui tampa dominuojančia pozicija. Tokio požiūrio laikosi ir būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, sakydamas, kad Europa turi palaipsniui tapti nepriklausoma nuo JAV.
Europos politikų pareiškimai ir sprendimai rodo, kad JAV, bent jau D. Trumpui esant prezidentu, nebelaikoma patikima sąjungininke.
Vokietija pagaliau persilaužė ir nusprendė smarkiai didinti gynybos biudžetą skolintomis lėšomis. Europos Sąjunga taip pat pateikė pirmuosius pasiūlymus – didžiulį skolinimosi gynybai planą ir Baltąją knygą dėl Europos gynybos strategijos.
Taigi Europa sovokia, jog gali būti priversta nuo galimo Rusijos puolimo gintis be amerikiečių pagalbos. Esminis klausimas – ar ji pajėgi tai padaryti viena? Jei ne, kokių pajėgumų jai trūksta?
Europa bunda
Akivaizdu, kad po dešimtmečių menkų investicijų Europai pirmiausiai būtina skirti papildomas lėšas gynybai. Tai kainuos daug. Analitinis centras „Bruegel“ skaičiuoja, kad Europa, jei nori atgrasyti Rusiją be JAV pagalbos, trumpuoju laikotarpiu turi investuoti 250 mlrd. eurų kasmet.
Gera žinia ta, kaip teigia Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė, kad ES turi finansinius raumenis ir fiskalines galimybes – reikia tik politinės valios.
„Esame didžiausia vieninga rinka pasaulyje. Tai labai gera žinia, kai kalbama apie finansų ar fiskalinę politiką. Bendroji rinka atitinka apie 17 trilijonų eurų BVP. Tai milžiniška suma. To negalima lyginti su jokia Rusija, Šiaurės Korėja ir pan. Jei rimtai mobilizuosime jėgas, turime daug galios“, – Portalui Lrytas sakė saugumo ekspertė.
Europa, atrodo, po truputį bunda, nors ir kiek keistoka, kad Senąjį žemyną labiau išjudino D. Trumpo administracijos pareiškimai, o ne jau trečius metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą.
Vokietijos parlamento žemieji rūmai šią savaitę balsavo už istorinį šalies skolos limito sumažinimą. Manoma, kad naujajai Vyriausybei tai leis saugumo išlaidas Vokietijoje padidinti iki 80–90 milijardų eurų per metus. Tiesa, dar būtinas ir Bundesrato, patvirtinimo.
Apie papildomas lėšas gynybai kalba ir kitos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija ar Danija.
Be to, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė planą mobilizuoti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai. Planą, kaip Europa turėtų atkurti savo karinius pajėgumus, pateikė ir gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius.
Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, kalbintas dar prieš EK pateikiant planą gynybai stiprinti, pabrėžė, kad Pietų Europos valstybėse Rusijos grėsmės klausimas, švelniai tariant, yra neesminis, todėl bendras skolinimosi mechanizmas leis subendrinti saugumo politiką.
„Mes turime suprasti ispanus, portugalus, kur grėsmės suvokimas yra absoliučiai kitoks. Jų socialinės problemos daug labiau spaudžia vyriausybes ir, aišku, nei vienas politikas nenorės pralaimėti rinkimų. Jie turi spręsti ir tas socialines problemas, jaunimo nedarbą, energetikos kainas. Dėl to, manau, kad bendras skolinimasis padėtų to bendro europinio vardiklio paieškai“, – skirtingą požiūrį į saugumo grėsmes pabrėžė politikas.
Tiesa, ne viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – tik 150 mlrd. eurų, kuriuos ES šalys galėtų gauti per ateinančius penkerius metus, ES skolinsis bendrai. Didžiąją dalį – 650 mlrd. eurų sudarytų atskirų šalių skolinimasis ES atlaisvinus fiskalines taisykles. Visgi, tikėtis, kad tokios šalys kaip Ispanija, Portugalija, Airija ar Belgija, kurios net šiuo metu nėra pasiekusios 2 proc. BVP gynybai, kone padvigubins savo išlaidas yra sudėtinga.
Kliūtys didesniam gynybos finansavimui slypi ne tik politinės valios stygiuje, bet ir visuomenės nuostatose. Nepaisant trejus metus vykstančio karo, gynybos pramonė kai kur vis dar yra tabu. M. Martišiūtė pasakoja, kad kartais verslininkams bankai neleidžia atsidaryti sąskaitos, jei sužinoma, kad kuriama su gynybos pramone susijusi įmonė.
„Nepaisant to, kad gynyba yra viešoji gėrybė, kariuomenė suvokiama kaip kažkas panašaus į pornografiją, cigaretes arba alkoholį. Tai turi pasikeisti, nes ji mums absoliučiai gyvybiškai svarbi“, – kalbėjo saugumo ekspertė.
Tai dar kartą įrodo, kad poreikis ginkluotis ir ruoštis galimai NATO konfrontacijai su Rusija yra suvokiamas ne visur.
Europos trūkumai ir priklausomybė nuo JAV
Ilgą laiką Europos gynyba buvo neįsivaizduojama be reikšmingos JAV pagalbos. Todėl ir rengtasi atitinkamai. Kaip pabrėžia M. Martišiūtė, potencialus JAV pasitraukimas visų pirma atvertų didelę spragą struktūriniame ir vadovavimo lygmenyse.
„Europa jau daug metų neturėjo vado, nes jis visada buvo amerikiečių. Lyderystės trūkumas yra didžiulė problema. (...) Mes Europoje vadovavome operacijoms, pratyboms, misijoms, bet ne karui labai ilgą laiką. Antra, mes nežinome, ar galėtume pasinaudoti NATO struktūromis, ar reikės sukurti savo, o tai užtruks ilgai“, – patirties trūkumą aukščiausiame vadovavimo lygmenyje akcentavo saugumo ekspertė.
Kalbėdama apie konkrečių gynybinių pajėgumų trūkumą, M. Martišiūtė įvardijo pagrindines užduotis Europai.
„Iššūkis toks, kad reikia pakeisti tuos (JAV – aut. past.) pajėgumus, kurių neturime, o kitas uždavinys – labai greitai padidinti skaičių tų, kuriuos turime“, – Europos uždavinius apibendrino ekspertė.
Pažvelkime į tai detaliau.
Jau minėtoje „Bruegel“ ataskaitoje, kuria remiasi ir M. Martišiūtė, teigiama, kad norint „užkirsti kelią greitam Rusijos proveržiui Baltijos šalyse – reikėtų mažiausiai 1400 tankų, 2000 pėstininkų kovos mašinų ir 700 artilerijos pabūklų.“
Didžiausias iššūkis Europai, pasak analitikės, būtų smarkiai padidinti gamybos mastą ir kartu padaryti tai per trumpą laiką. Vienas iš būdų tai spręsti – sujungti pajėgumus su šiuo metu kariaujančia Ukraina.
„30 proc. Ukrainos paramos ateina iš jos pačios pramonės. Kalbant apie bepiločius orlaivius, elektroninę karybą, europiečiai vis dažniau teikia užsakymus ir Ukrainos gynybos pramonei. Turime pripažinti, kad Ukraina šiuo metu yra didžiausia, labiausiai patyrusi kariuomenė Europoje. (...) Europos gynybos pramonei būtų svarbu suvienyti jėgas su Ukraina ir kurti gynybos pramonės ir technologijų bazę kartu su Ukraina“, – kalbėjo analitikė
Be to, Europa privalo smarkiai padidinti karių skaičių.
„[Europoje] turime apie 100 tūkst. JAV karių, kuriuos galimai turėsime pakeisti. O jei bus puolimas Rytų fronte, mums reikės dar 200 tūkst. karių. Taigi iš viso reikia apie 300 tūkst. naujų karių, turint omenyje, kad jie dar turi būti apmokyti ir parengti“, – teigė M. Martišiūtė.
Kitose srityse europiečiams kurti pajėgumus reikėtų beveik nuo nulio. Saugumo ekspertė atskleidė, kur Europa yra pilnai priklausoma nuo amerikiečių pagalbos.
„Kai kurių pajėgumų šiuo metu neturime. Esame visiškai priklausomi nuo Amerikos palydovų ir kosminių pajėgumų. Labai pasikliaujame JAV žvalgybos ir oro transporto pajėgumais. Taip pat oro gynyba ir tolimojo nuotolio raketomis“, – akcentavo analitikė.
Pašnekovė pabrėžė palydovų ir žvalgybos svarbą kare teigdama, kad be amerikiečių pagalbos šioje srityje Europa mūšio lauke būtų akla.
„(Palydovai ir žvalgyba) yra nepaprastai svarbūs. Kitu atveju, mes neturime jokios informacijos, jokių duomenų. Palydovai parodo, kur yra priešo kariai“, – pabrėžė saugumo ekspertė.
Tiesa, Europa palaipsniui juda kurdama savo pajėgumus. Praėjusių metų pabaigoje ES paskelbė Atsparumo, sujungiamumo ir saugumo infrastruktūros per palydovą (IRIS) programą su 290 palydovų sistema. Į šią programą ES investuos 10 mlrd. eurų.
Be to, Europos politikai pradeda kalbėti apie poreikį kurti bendrą žvalgybos tinklą. Vis dėlto M. Martišiūtė akcentuoja, kad Europa privalo smarkiai paskubėti ir tapti nepriklausoma nuo JAV dar iki šio dešimtmečio pabaigos.
„Pagrindinė mūsų orientacija čia yra ta, kad 2030 m. mes galime kariauti su Rusija, todėl mums reikia būti iki to laiko pasiruošusiems“, – įspėjo analitikė.
Kaip ir iš ko pirkti?
Net jei pavyktų mobilizuoti dideles lėšas gynybai stiprinti, ES šalys narės vis tiek susidurtų su dilema, ar remtis vien tik savo gynybos pramone. Viena vertus, perkant europietišką ginkluotę, pinigai pasiliktų ES ekonomikoje, remtų Bendrijos pramonę ir kurtų darbo vietas. Be to, tai leistų sumažinti priklausomybę nuo JAV, kuria pasitiki vis mažiau Europos šalių.
„Aš manau, kad labai svarbu Europai užtikrinti, kad tie pinigai liktų čia, nes dabar į trečiąsias šalis iškeliauja absoliuti dauguma pinigų. Dabartinė JAV pozicija mums yra nepriimtina. Mums reikia užtikrinti, kad gynybos lėšos būtų išleistos Europoje taip kuriant dar didesnį Europos strateginį nepriklausomumą“, – apie būtinybę pinigus išleisti Europoje kalbėjo V. Sinkevičius.
EK pirmininkė U. von der Leyen irgi pabrėžia, jog „paskolomis turėtų būti finansuojami pirkiniai iš Europos gamintojų.“
Kita vertus, ginkluotės pirkimas iš JAV galimai leistų pagerinti santykius su D. Trumpu, kuris dar nuo rinkimų kampanijos skundžiasi prekybos deficitu su Europa.
M. Martišiūtė mano, kad Europos šalys trumpuoju laikotarpiu privalo pirkti ginkluotę iš JAV ar kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Pietų Korėjos ar Jungtinės Karalystės ir tuo pat metu auginti savo gamybinius pajėgumus. Ji įsitikinusi, kad šiuo metu užpildyti esamas spragas remiantis vien savo gamybiniais pajėgumais yra „nerealu“.
Pirkimų organizavimas svarbus ir kitu, ginkluotės standartizacijos, aspektu. M. Martišiūtė pabrėžia, kad karas Ukrainoje atskleidė Europos kariuomenių sąveikos spragas.
„Kai siuntėme Ukrainai šaudmenis, supratome, kad kai kurios Čekijoje pagamintos kulkos netinka vokiškiems ginklams. Manėme, kad tai išspręsta, nes už standartizaciją ir pajėgų bei įrangos sąveiką atsakinga NATO. Ši įvairovė ginklų pirkimą padaro brangesniu. (...) Yra absoliučiai būtina, kad NATO tobulintų standartus ir gerintų sąveiką, nes tai tai gali mus (europiečius – lrytas) imobilizuoti ir sulėtinti“, – teigė analitikė.
Skaičiai iškalbingi – Europa turi 179 skirtingas ginkluotes sistemas, kai tuo tarpu JAV tik 33, rašoma „McKinsey & Company“ ataskaitoje. Būsimi bendri ginkluotės pirkimai leistų šią problemą sumažinti.