„Financial Times“: Europos karinės galios rengia 5–10 metų planą, kaip pakeisti Ameriką kaip NATO lyderę

Šiomis diskusijomis bandoma išvengti chaoso, kurį sukeltų vienašališkas JAV pasitraukimas iš NATO, – baimė, kurią sukėlė nuolatiniai JAV prezidento D. Trumpo grasinimai susilpninti arba pasitraukti iš transatlantinio aljanso, beveik aštuonis dešimtmečius saugojusio Europą.

Pasak keturių Europos pareigūnų, neformaliose, bet struktūruotose diskusijose dalyvauja Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Šiaurės šalys. Jų tikslas – parengti planą, kaip perkelti finansinę ir karinę naštą Europos sostinėms, ir pateikti jį JAV iki birželio mėn. Hagoje vyksiančio kasmetinio NATO vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo.

Į pasiūlymą būtų įtraukti tvirti įsipareigojimai didinti Europos išlaidas gynybai ir stiprinti karinius pajėgumus, siekiant įtikinti D. Trumpą sutikti su laipsnišku perdavimu, kuris leistų JAV daugiau dėmesio skirti Azijai.

JAV, kurios gynybai išleidžia daugiau nei visos kitos NATO sąjungininkės kartu sudėjus, yra nepakeičiamos Europos saugumui.

Be savo branduolinio atgrasymo priemonės, kuria įsipareigoja ginti Europą (kelių Europos šalių oro pajėgos turi JAV branduolinių ginklų), jos teikia karinius pajėgumus, kurių žemyno sąjungininkės neturi, valdo oro, jūrų ir karines bazes ir turi 80 tūkst. Europoje dislokuotų karių.

Po D. Trumpo išrinkimo šalys, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ėmėsi didinti savo išlaidas gynybai arba paspartino jau suplanuotą jų didinimą, o ES pateikė iniciatyvas savo valstybėms narėms, kad jos paspartintų karinių investicijų didinimą.

Pareigūnų teigimu, prireiktų maždaug 5–10 metų tokių padidintų išlaidų, kad Europos pajėgumai pasiektų tokį lygį, kad galėtų pakeisti daugumą JAV pajėgumų, neskaitant JAV branduolinio atgrasymo priemonių.

„Išlaidų didinimas yra vienintelė mūsų galimybė: dalytis našta ir atsisakyti priklausomybės nuo JAV, – FT sakė vienas iš pareigūnų. – Mes pradedame šias derybas, tačiau tai tokia didelė užduotis, kad daugelį pribloškia jos mastas.“

Nors JAV diplomatai patikino savo kolegas iš Europos, kad D. Trumpas ir toliau lieka įsipareigojęs narystei NATO ir jos 5-ojo straipsnio nuostatai dėl abipusės gynybos, daugelyje Europos sostinių nerimaujama, kad Baltieji rūmai gali nuspręsti greitai sumažinti savo karių ar įrangos dislokavimą arba nusišalinti nuo bendrų NATO užduočių vykdymo.

Kai kurios sostinės nenorėjo dalyvauti derybose dėl naštos perkėlimo, bijodamos paskatinti JAV veikti greičiau, sakė pareigūnai, manydami, kad, nepaisant retorikos, D. Trumpas neketina iš esmės keisti šalies pajėgumų buvimo Europoje. Kiti skeptiškai vertina tai, kad jo administracija apskritai sutiktų su struktūriniu procesu, atsižvelgiant į jo nenuspėjamą pobūdį.

„Reikia susitarti su amerikiečiais, o neaišku, ar jie bus pasiryžę tai padaryti, – sakė vienas iš pareigūnų. – Ar apskritai galima pasitikėti, kad jie jo laikysis?“

Pareigūnai nurodo, kad šiuo metu vykstančios reguliarios diskusijos, kurioms vadovauja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, dėl „norinčiųjų koalicijos“ sudarymo, siekiant paremti Ukrainą jos kare su Rusija ir investuoti į Europos gynybą, rodo kryptį, kuria judama. Šiose diskusijose, kuriose dalyvauja keliolika Europos gynybos galių, JAV nedalyvauja.

Paklaustas, ką reiškia Europos ramstis NATO kontekste ir ar jis gali pakeisti JAV, trečias aukšto rango Vakarų pareigūnas atsakė: „Tai matome dabar: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija imasi iniciatyvos (dėl Ukrainos saugumo užtikrinimo pajėgų) be amerikiečių.“

NATO pareigūnai teigia, kad išlaikyti aljansą su mažesniu JAV dalyvavimu arba be jo yra daug paprasčiau nei kurti naują struktūrą, nes sunku atkurti ar iš naujo derėtis dėl esamų karinių planų žemyno gynybai, pajėgumų tikslų ir taisyklių, vadovavimo struktūros ir 5-ojo straipsnio atitikmens.

Pareigūnų teigimu, pagrindinei Europos gynybai visada būtų reikalinga Jungtinė Karalystė ir kitos Atlanto vandenyno jūrų pajėgos, Šiaurės šalys – žemyno šiaurėje, o Turkija – pietryčių gynybai: tai narystė, kurią NATO jau turi.

„Net ir be JAV NATO yra bendradarbiavimo saugumo srityje Europoje struktūra“, – FT sakė „Chatham House“ vyresnioji tarptautinio saugumo tyrėja Marion Messmer.

„Yra aspektų, kuriuos reikėtų pakeisti, jei JAV pasitrauktų. Tačiau NATO yra europiečiams gerai pažįstama struktūra ir infrastruktūra... Ji atlieka daug darbų, kuriuos reikėtų atlikti iš naujo, jei reikėtų sukurti kitokią struktūrą, skirtą tik Europos nariams“, – pridūrė M. Messmer.