Kalbos apie galimą Rusijos invaziją yra „labai dažnos vakarėliuose, susibūrimuose, pietų pertraukose, pokalbiuose prie geriamojo vandens aparatų“, – „The Kyiv Independent“ sakė Gabija Stasiukynė, 32 metų fintech specialistė, gyvenanti Vilniuje, Lietuvoje.
„Tai visur. Pokalbis neišvengiamai pasisuka ta linkme – ką ketinate daryti?“, – teigė ji.
Lietuvos vyriausybė taip pat rimtai žiūri į šią grėsmę – 2015 m. šalis atkūrė šaukimą į kariuomenę, o sausį Vilnius įsipareigojo gynybai kasmet skirti 5–6 proc. savo BVP bent iki 2030 m.
„Mūsų karinių pajėgumų didinimas ir sąjungų stiprinimas yra itin svarbus“, – rašytiniame atsakyme laikraščiui „The Kyiv Independent“ sakė Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Karas neateis rytoj, bet mes iš naujo formuojame savo gynybą, kad būtume pasiruošę kovoti šį vakarą. Žinome kiekvieną savo priešininko žingsnį ir atitinkamai tam ruošiamės“, – dėstė ji.
Ilga Rusijos agresijos istorija
Lietuvai ir visoms Baltijos šalims 2022 m. Rusijos įvykdyta plataus masto invazija į Ukrainą dar kartą nušvietė ir priminę ilgą Maskvos imperialistinių ambicijų istoriją.
„Mano prosenelis buvo ištremtas (sovietų per Antrąjį pasaulinį karą) į Sibirą, nes jis buvo mokytojas, inteligentas, – „The Kyiv Independent“ pasakojo Vilniuje gyvenanti 23 metų anglų ir prancūzų kalbų mokytoja Emilija Sikorskytė.
„Jis niekada negrįžo. Jis ten mirė“, – teigė ji.
Lietuva buvo pirmoji sovietinė respublika, paskelbusi nepriklausomybę 1990 m., metais anksčiau nei Ukraina, o 2004 m. įstojo į NATO, suteikdama šaliai karinio aljanso kolektyvinės gynybos sąlygą Rusijos agresijos atveju.
Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir jo vis priešiškesnis požiūris į Europą ir Ukrainą daugelį lietuvių privertė nuogąstauti, kad buvimas NATO nare nebėra tokia saugumo garantija, kokia buvo anksčiau.
Vokietijoje gyvenantis lietuvių kultūros žurnalistas Ignas Zalieckas laikraščiui „The Kyiv Independent“ pasakojo, kad dabar liūdnai pagarsėjęs D. Trumpo ir prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbis Ovaliajame kabinete sukėlė „visišką paniką“ tarp jo draugų ir šeimos narių namuose.
„Visi galvojo, kad NATO tarsi išnyko“, – sakė jis.
Vakarų šalių vadovai ir žvalgybos agentūros perspėjo apie galimą didelio masto karą Europoje per ateinančius penkerius metus, nurodydami vis agresyvesnę Rusijos laikyseną. Dėl savo geografinės padėties Lietuva atsidūrė tiesioginėje ugnies linijoje.
Šalis turi rytinę sieną su artimiausia Rusijos sąjungininke Baltarusija, iš kurios teritorijos buvo pradėtas nesėkmingas Maskvos bandymas užimti Kyjivą.
Į pietvakarius nuo Lietuvos yra Rusijos eksklavas Kaliningradas – nedidelis 15 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto žemės plotelis, kuriame įsikūrusi Rusijos Baltijos jūros laivyno vadavietė ir pagrindinė bazė, taip pat tūkstančiai Rusijos kariškių ir daugybė raketų bei kitų ginklų.
Artimiausiame taške Kaliningradą ir Baltarusiją skiria vos 40 kilometrų siaura sausumos atkarpa, vadinama Suvalkų koridoriumi, kuris Lenkijos pusėje eina Lenkijos ir Lietuvos siena.
NATO ir Rusijos karo atveju Rusijos bei Baltarusijos pajėgos, susijungusios per Suvalkų tarpeklį, nutrauktų vienintelį sausumos kelią į visas tris Baltijos šalis.
„Suprantama, kad Lietuvos vyriausybė dėl to nerimauja“, – laikraščiui „The Kyiv Independent“ sakė Bato universiteto Rusijos ir posovietinės politikos dėstytojas daktaras Stephenas Hallas.
„Baltijos šalys turi ilgą kitų užsienio jėgų, ypač Rusijos, okupacijos istoriją ir palyginti trumpą nepriklausomybės istoriją“, – aiškino jis.
Rusijos agresijos Ukrainoje ir Baltųjų rūmų, kurie nusiplauna rankas dėl Europos saugumo, akivaizdoje kalbos apie neišvengiamą Rusijos invaziją į Lietuvą dabar tapo itin aktualios.
„Karas yra neišvengiamas“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Barbora Turauskaitė dienraščiui „The Kyiv Independent“ sakė, kad dauguma politikos mokslų ir tarptautinių santykių ekspertų „kasdien kalba apie karo galimybę“.
Ji teigė girdėjusi, kad kai kurie ekspertai karą vadina „neišvengiamu“, sakydami, kad 2025 m. rugsėjį numatytos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos gali tapti pretekstu Rusijos invazijos pajėgoms telkti – panašiai kaip prieš 2022 m. įvykusią plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kaip ir I. Zalieckas, B. Turauskaitė sako, kad D. Trumpo nenuspėjamumas didina nerimą šalyje. „Mes prastai miegame. Lietuvos laiku D. Trumpas pabunda apie 16 val., o po to nežinome, ko tikėtis“, – leidiniui sakė ji.
Pamokos iš Ukrainos
Lietuva yra viena iš ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių – Vilniuje viešieji autobusai rodo savo maršrutus ir užrašą „Vilnius myli Ukrainą“, o nuo valdžios pastatų ir privačių balkonų plevėsuojančių Ukrainos vėliavų skaičius kartais, atrodo, prilygsta Lietuvos trispalvių skaičiui.
Greta to nuolat teikiama karinė parama, tačiau, nors ginklai ir pagalba plūdo į Ukrainą, karas turėjo didelės įtakos grįžusiųjų namo požiūriui ir prioritetams.
Vilnietis karys savanoris Eimantas Česnys veda trijų dienų išgyvenimo kursus devintokams, kurie buvo pradėti vykdyti prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai.
„Į kariuomenę įstojau 2022 ar 2023 m., nes visą gyvenimą žinojau, kad jei reikės, eisiu kariauti“, – sakė jis laikraščiui „The Kyiv Independent“.
„O kai pamačiau, kas įvyko Ukrainoje, pamaniau, kad turiu būti pasiruošęs“, – kalbėjo jis.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus civilinės saugos programos Vilniuje savanorių koordinatorius Teodoras Grigaliūnas dienraščiui „The Kyiv Independent“ sakė, kad pastebėjo, jog padaugėjo žmonių, besirenkančių kursus, kuriuose patariama, kur rasti pastogę, kur apsirūpinti elektra ir vandeniu ekstremalios situacijos atveju bei kaip susipakuoti nelaimės atveju reikalingus daiktus.
„Iš pradžių tai nebuvo labai populiari tema, todėl buvo sunku įtraukti žmones“, – sakė jis ukrainiečių laikraščiui.
„Tačiau pastebiu, kad žmonių susidomėjimas pasikeitė, padidėjo, ypač po V. Zelenskio ir D. Trumpo konflikto“, – pridūrė jis.
Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą suteikė savotišką planą, ko lietuviai galėtų tikėtis blogiausio scenarijaus atveju, taip pat motyvaciją kuo geriau pasirengti.
„Mes nesame pasiruošę“
Dėl skydliaukės vėžio diagnozės 32 metų Aivaras, laisvai samdomas filmų ir televizijos filmavimo aikštelių vadovas, negalėjo pasekti savo jaunesniojo brolio pavyzdžiu ir stoti į Lietuvos kariuomenę, todėl jis užsiregistravo į pernai sukurtą naują civilinę tarnybą, kuri karo atveju užtikrins komendanto valandos vykdymą ir saugos infrastruktūrą, jei būtų įvesta karo padėtis.
„Supratau, kad jei prasidės karas, reikia būti pasiruošusiam ir žinoti, ką darai“, – sakė jis laikraščiui „The Kyiv Independent“, prašydamas neskelbti jo pavardės, nes baiminasi, kad įsiveržusios Rusijos pajėgos atkeršys tiems, kurie, kaip žinoma, užsiregistravo pasipriešinimui.
Aivaras mano, kad karas Lietuvoje tikėtinas per artimiausius dvejus-penkerius metus, o gal ir greičiau, atsižvelgiant į D. Trumpo veiksmus.
„Manau, kad esame šiek tiek per daug atsipalaidavę. Mes nesame pasiruošę, – sakė jis. – Nežinome, kas mūsų laukia, esame labai priklausomi ir manome, kad kažkas kitas ateis ir mus išgelbės.“
Ukrainoje dėl visiškos Rusijos invazijos kilo pabėgėlių banga, kuri paskatino vykti į vakarus nuo kovos veiksmų, tačiau Lietuvai tai nėra reali galimybė, todėl daugelis planuoja, kurioje šalies vietoje būtų saugiausia būti.
Evakuacijos planai
I. Zalieckas jau aptarė evakuacijos planus su savo šeima, tačiau jo motina dirba Aukščiausiojo Teismo teisėja, o jo seneliai turi sveikatos problemų, todėl mažai tikėtina, kad jie galės išvykti iš šalies.
Jo seneliai gyvena Radviliškyje, „beprotiškai militarizuotoje“ vietovėje netoli NATO oro pajėgų bazės.
„Vyksta dvejopos diskusijos, – sako jis. – Ar tai mažiausiai saugi vieta, ar pati saugiausia? Akivaizdu, kad jei kas nors bombarduos, jie tą vietą subombarduos, bet ten taip pat yra priešlėktuvinės gynybos sistemos.“
G. Stasiukynė, 32 metų fintech specialistė, ir jos vyras Arvydas supakavo kelis būtiniausių daiktų krepšius ir reikmenis savo dviem mažamečiams vaikams, jei tektų bėgti.
Apie tai, kaip elgtis nepaprastosios padėties atveju, jie sužinojo iš specialių instrukcijų, kurios buvo atnaujintos ir perspausdintos Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
Be to, kad reikia ne tik susikrauti svarbiausius daiktus ir sumažinti išlaidas, kad turėtų grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams, bet ir suplanuoti savo veiksmus potencialiam karui įvykus, kai nėra aiškaus tvarkaraščio ar supratimo, kaip jis galėtų atrodyti, yra sudėtinga.
„Niekada nesijausite pasiruošę, nes tiksliai nežinote, kam norite pasiruošti“, – sakė G. Stasiukynė.
23 metų anglų ir prancūzų kalbų mokytoja E. Sikorskytė studijavo Kyjive prieš pat plataus masto invaziją ir karo metu kelis kartus lankė draugus Ukrainoje.
Ji sakė, kad jos patirtis, įgyta nakvojant bombų slėptuvėse ir bendraujant su ukrainiečiais, reiškia, kad ji geriau pasirengusi tam, kas gali nutikti.
„Daugelis ukrainiečių sako, kad jie visai nebuvo pasiruošę. Mes stengiamės mokytis iš žmonių klaidų“, – sakė ji.
„Tikėkimės geriausio ir būkime pasiruošę blogiausiam“, – baigė ji.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.