Tačiau tai, ko V. Putinas nori iš tikrųjų, yra daug, daug daugiau, savo analizėje rašo „CNN International“ vyresnioji reporterė Ivana Kottasova.
Rusijos vadovas neslėpė, kad, jo nuomone, Ukraina neturėtų egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė, ir ne kartą yra sakęs, kad nori, jog NATO sumažėtų iki Šaltojo karo laikų dydžio.
Tačiau labiau už viską jis nori naujos pasaulinės tvarkos – ir kad Rusija joje atliktų pagrindinį vaidmenį.
Saudo Arabijoje prasidėjo JAV ir Rusijos derybos
V. Putinas ir keli jo patikimiausi sąjungininkai atsirado iš sovietmečio žvalgybos agentūros KGB likučių. Jie niekada nepamiršo Sovietų Sąjungos žlugimo pažeminimo ir nėra patenkinti tuo, kaip nuo to laiko pasikeitė pasaulis.
V. Putinas atėjo į valdžią per 1990-ųjų chaosą, kai Rusijos ekonomika žlugo ir ją teko gelbėti Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulio bankui – tai buvo dar vienas buvusios supervalstybės pažeminimas.
Tačiau nuo 2000 m., kai V. Putinas tapo prezidentu, nuolat kylančios naftos kainos padarė Rusiją ir dalį rusų turtingesnius nei bet kada anksčiau. Ir Rusija įgijo balsą. Ji buvo pakviesta į didžiausių pasaulio ekonomikų grupę G7, kuri po jos įstojimo buvo pervadinta į G8.
Susiję straipsniai
Tačiau, kaip CNN sakė Vokietijos maršalo fondo Jungtinėse Valstijose vykdomoji direktorė Kristine Berzina, Rusijos vadovui to nepakako.
„V. Putinas mielai visa tai metė savo piliečių vardu, nes siekė aukštesnių geopolitinių tikslų“, – sakė K. Berzina. Rusija buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G8), Vakarai jai taikė sankcijas ir ji buvo atstumta pasaulinėje arenoje dėl agresijos prieš Ukrainą.
K. Berzina sakė, kad Rusijai niekada nebuvo pakankamai gerai būti „aštuntąja G7 nare“.
„Tai neatitinka Rusijos supratimo apie savo išskirtinumą. Ji yra didžiausia pasaulio šalis, turtingiausia (gamtiniais) ištekliais, tad kaip ji gali būti tiesiog viena iš žaidėjų?“ – sakė ji.
Norint suprasti, ko V. Putinas nori iš dabartinių derybų su JAV, svarbiausia prisiminti, kad abi šalys kalbasi dėl to, kad Jungtinės Valstijos, valdant D. Trumpui, padarė politinį posūkį, o ne dėl to, kad iš esmės pasikeitė Rusijos mąstymas.
D. Trumpas nori, kad karas Ukrainoje kuo greičiau baigtųsi, net jei tai reikštų tolesnius Ukrainos teritorinius nuostolius.
Tai reiškia, kad V. Putinas mažai ką gali prarasti kalbėdamasis.
D. Trumpas teigė, kad kare su Ukraina „Rusija laiko visas kortas“, tačiau pastaruosius dvejus metus mūšio lauke daugiausia buvo aklavietė.
Nors Rusija pasiekia tam tikrų laipsniškų laimėjimų, ji tikrai nelaimi karo, nors tai galėtų pasikeisti, jei JAV nustotų tiekti Ukrainai ginklus ir žvalgybos duomenis (kaip jau buvo trumpam padariusi).
„V. Putinas į Ukrainą ėjo manydamas, kad tai bus lengva, greita operacija. Po trejų metų jis kontroliuoja 20 proc. Ukrainos, tačiau tai kainuoja siaubingą, siaubingą kainą. Turiu omenyje, kad iš esmės rusai pralaimi. Tačiau reikalas tas, kad ukrainiečiai pralaimi greičiau“, – CNN sakė žymus Rusijos reikalų analitikas Markas Galeotti.
Pasak jo, V. Putinui ir jo aplinkos žmonėms D. Trumpo siekis nutraukti ugnį tiesiog suteikia galimybę užsitikrinti greitų pergalių, tuo pat metu nepamirštant ilgalaikių tikslų.
„V. Putinas yra oportunistas. Jis mėgsta kurti dinamiškas, chaotiškas situacijas, kurios atveria daugybę galimybių. Tada jis gali tiesiog pasirinkti, kuri galimybė jam patinka, ir jis gali pakeisti savo sprendimą“, – sakė M. Galeotti.
Ilgalaikis planas
V. Putinas ir jo padėjėjai labai aiškiai leido suprasti, kad jų ilgalaikiai tikslai nepasikeitė. Net ir kalbėdami apie tai, kad nori taikos, Rusijos pareigūnai toliau primygtinai tvirtina, kad reikia „pašalinti pagrindines konflikto Ukrainoje priežastis“.
Kremliaus nuomone, šios „pagrindinės priežastys“ yra Ukrainos suverenitetas ir jos demokratiškai išrinktas prezidentas Volodymyras Zelenskis, taip pat NATO plėtra į rytus per pastaruosius 30 metų.
V. Putinas įsakė 2022 m. vasario mėn. surengti plataus masto invaziją į Ukrainą, siekdamas priversti pakeisti režimą Kyjive ir planuodamas įkurti promaskvietišką vyriausybę. Jo tikslas buvo paversti Ukrainą vasaline valstybe, kaip Baltarusija, ir neleisti jai ateityje įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.
Šio tikslo jis nepasiekė panaudodamas karinę jėgą, tačiau tai nereiškia, kad jo atsisakė.
Vietoj to jis gali bandyti jį pasiekti kitomis priemonėmis.
„Lengviausias būdas Rusijai pasiekti tai, ko ji nori kitoje šalyje, yra ne karinėmis priemonėmis, o per kišimąsi ir rinkimų procesą“, – sakė K. Berzina, pridurdama, kad įmanoma, netgi tikėtina, kad būtent tai Maskva bandys daryti po to, kai bus sudarytos paliaubos.
Tikėtina, kad būtent todėl Rusija nuolat abejoja V. Zelenskio teisėtumu ir siekia, kad būtų surengti rinkimai – ir todėl Kremlius apsidžiaugė, kai D. Trumpas perėmė šį naratyvą ir pavadino Ukrainos vadovą „diktatoriumi be rinkimų“. Ukrainos karo padėtis, įvesta dėl Rusijos agresijos, draudžia rengti rinkimus, kol vyksta karas.
D. Trumpas ir jo viceprezidentas J. D. Vance'as atmetė idėją, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų įstoti į NATO, o V. Putinas paprašė, kad į bet kokį paliaubų susitarimą būtų įtrauktas JAV įsipareigojimas, kad taip neatsitiks.
Tačiau K. Berzina sakė, kad Ukrainos sąjungininkai Europoje netiki V. Putino pažadais, kad jis nustos kariauti, jei Ukraina taps – kaip jis tai pavadino – neutrali.
„Nesvarbu, ką D. Trumpas ir V. Putinas mano galintys susitarti šią savaitę ar šiais metais, daugelis žmonių Europoje dabar mano, kad V. Putinu iš esmės negalima pasitikėti“, – sakė ji.
„Ar gali kilti noras, kad Rusija vėl išbandytų savo jėgas kariniu būdu? Žinoma. Ir todėl europiečiai labai aiškiai vertina būsimo karinio įsitraukimo galimybes“, – pridūrė ekspertė.
Viskas asmeniška
Andrejus Soldatovas, Rusijos tiriamosios žurnalistikos žurnalistas ir saugumo ekspertas, gyvenantis emigracijoje Londone, mano, kad V. Putinas ir jo padėjėjai tiki, jog gali „pabandyti ką nors išpešti iš D. Trumpo jau dabar“.
„Jie mano, kad gali laimėti kai kuriuos taktinius mūšius, bet kad jis neduos jiems to, ko jie iš tikrųjų nori, t. y. visiškai pertvarkyti saugumo susitarimus Europoje“, – CNN sakė jis.
„Kremliui tai ne karas su Ukraina, tai karas su Vakarais, ir daug žmonių Maskvoje tikrai netiki, kad jie gali pasiekti kokį nors ilgalaikį susitarimą su JAV“, – pridūrė A. Soldatovas.
Rusijos karštakošiškumas JAV atžvilgiu siekia gilią praeitį.
„Jiems tai labai asmeniška, nes tada jie visi buvo jauni KGB karininkai ir prarado savo socialinę padėtį, prarado vietą Rusijos visuomenėje, prarado šalį, kaip dabar ją apibūdina, ir tai buvo nepaprastai žeminantis dalykas“, – sakė A. Soldatovas.
„Jie iš tiesų tiki, kad Vakarai jau šimtmečius siekia visiškai sunaikinti ir pavergti Rusiją. Tai ne tik propaganda, jie tikrai, tikrai tuo tiki“, – teigė jis.
Tačiau V. Putinas savo planą Ukrainai taip pat grindžia savo paties – netikslia – istorijos interpretacija, kuri siekia gerokai toliau nei Sovietų Sąjungos žlugimas. V. Putinas dažnai teigė, kad Ukraina nėra tikra šalis, nes Ukraina ir ukrainiečiai yra didesnės „istorinės Rusijos“ dalis.
Ekspertai sako, kad tai, žinoma, yra nesąmonė.
„Jis kalba apie tai, kad Rusija, Ukraina ir Baltarusija turi bendrą politinį protėvį, kuris vadinasi Rusia... bet tai labai skiriasi nuo bet kurios šiuolaikinės šalies. Tai buvo ankstyvųjų ir vėlyvųjų viduramžių politinis darinys, ir sakyti, kad Ukraina neturi teisės egzistuoti dėl šio bendro protėvio – jokia šalis neatrodo taip, kaip X a.“, – CNN sakė Notingemo universiteto rusų ir slavų studijų docentė Monica White.
V. Putinas taip pat dažnai atsigręždavo į Rusijos religinę tapatybę, kad paremtų savo planą. Rusijos Ortodoksų bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas yra vienas garsiausių karo šalininkų.
„Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusija prarado ryšį su protėvių stačiatikių žemėmis, ir manau, kad dalis V. Putino projekto yra bandymas sugrąžinti tą giją, jungiančią X a. Rusią su šiuo grynu stačiatikių tęstinumu“, – sakė M. White.
„Tai, ką jis daro, iš tikrųjų ne taip jau labai skiriasi nuo kai kurių ankstyvųjų Romanovų carų, kurie vis bandė susigrąžinti stačiatikių žemes, kurios buvo Osmanų arba katalikų valdžioje, ir galiausiai jiems tai pavyko“, – pridūrė ekspertė.
Ji mano, kad V. Putino didžiulis troškimas yra su trenksmu grąžinti Rusiją į pasaulinę areną – sukeliant pleištą tarp Europos ir JAV ir susivienijant su kitais Vakarų priešininkais.
„Rusija nori būti prie visų svarbių stalų – taigi, kad ir kas būtų toliau, galbūt tai neturi reikšti teritorinio užkariavimo Europoje, bet manau, kad ji turi atlikti pagrindinį vaidmenį galingesniame bloke, jei ji mano, kad į jį įeina Kinija, Iranas ar kiti, bloke, kurį apibrėžia jos noras griauti ir destabilizuoti“, – pridūrė M. White.
V. Putinas akivaizdžiai mano, kad Rusija – didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė – turėtų dalyvauti valdant pasaulį. Baltuosiuose rūmuose jis gali turėti bendramintį. D. Trumpas aiškiai parodė, kad, jo nuomone, didžiausios ir galingiausios šalys turėtų gauti tai, ko nori – ar tai būtų Grenlandija, ar Panamos kanalas, ar gabalas Ukrainos.
„Manau, kad esminis dalykas yra tas, kad, D. Trumpo nuomone, Ukraina yra nupirkta ir apmokėta vasalinė valstybė, ji turi suprasti savo vietą ir sutikti, kad iš esmės Amerika sudarys tam tikrą susitarimą su Rusija, o paskui pateiks jį Ukrainai“, – sakė M. Galeotti.
Parengta pagal CNN inf.