JAV ir Rusijos aukšto lygio delegacijoms atvykus į Saudo Arabiją antrajam dvišalių derybų, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, etapui, Maskvos pasiuntiniai sieks vieno tikslo – laimėti laiko.
Kremliui kuo ilgiau vilkinti taikos derybas yra būtina siekiant užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos ir įgyti pranašumą prieš Kyjivą santykiuose su JAV, nes Maskva nėra pajėgi greitai pasiekti šių laimėjimų mūšio lauke, laikraščiui „The Moscow Times“ sakė keturi su Kremliaus mąstymu susipažinę šaltiniai.
Visi šie šaltiniai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų pasidalyti detalėmis apie jautrius diplomatinius reikalus.
Į D. Trumpo nuolankumą Rusijai žvelgia optimistiškai: atsakė, kodėl su agresoriumi elgiasi atsargiai
„Šiuo metu laikas yra mūsų pusėje, ir mes stengsimės jį maksimaliai išnaudoti“, – leidiniui sakė vienas Rusijos diplomatas.
Nors Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas sakė, kad iš esmės sutinka su JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomomis 30 dienų paliaubomis, jis pabrėžė, kad Maskvai svarbūs „niuansai“ – tai signalas, kad Rusija primygtinai reikalaus savo maksimalistinių reikalavimų prieš sutikdama sudėti ginklus.
Būtent šiuos niuansus V. Putino pasiuntiniams pavesta pradėti išsamiai nagrinėti pirmadienį Saudo Arabijoje, Džidoje, vykstančiose derybose.
Susiję straipsniai
Idealiu atveju Kremlius tikisi, kad Vašingtonas arba tyliai leis Rusijai toliau žengti į priekį mūšio lauke, kol diplomatai derėsis, arba net spaus Kyjivą visiškai išvesti savo karius iš Rusijos okupuotų regionų, įskaitant Chersoną ir Zaporižią, sakė vienas dabartinis Rusijos pareigūnas.
Maskva tvirtina, kad Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionai yra Rusijos teritorija, nors nė vieno iš jų visiškai nekontroliuoja.
Maskva siekia bet kokia kaina įtvirtinti šių regionų kontrolę, nes V. Putinas politiškai negali sau leisti jų atsisakyti po to, kai jų statusas buvo įtvirtintas Konstitucijoje, sakė su Kremliumi susijęs pareigūnas.
„Konstitucijoje nėra mechanizmo, pagal kurį regionai galėtų atsiskirti. Mums reikia visos Zaporižios ir Chersono. Arba D. Trumpas paveiks juos, kad jie pasitrauktų, arba mums bus pasakyta: „Pradėkite ilgas derybas ir paprasčiausiai panaudokite karinę jėgą, kad įtvirtintumėte kontrolę.“ Tai mums blogiausias variantas, nes upių kirtimas visada yra skausminga operacija“, – pareigūną cituoja „The Moscow Times“.
Kaip alternatyvą, Rusija galėtų bandyti užgrobti dalį kito Ukrainos regiono, pavyzdžiui, Dnipropetrovsko ar Sumų, ir tada pasiūlyti mainus į Chersoną ir Zaporižią, tęsė šaltinis.
„Tikimės rasti variantą, kuris nereikalautų forsuoti Dnipro ir šturmuoti Chersono (miestas yra dešiniajame krante; Rusijos pajėgos kontroliuoja kairįjį). Labai tikiuosi, kad to neprireiks. Tai mums reikštų tūkstančius aukų“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad karinės logistikos požiūriu dabartinės Rusijos pajėgos negali realiai siekti nieko daugiau nei Slovjansko ir Dnipropetrovsko rajono.
„Fiziškai šios pajėgos negali eiti kur nors toliau ar daryti ką nors daugiau, – sakė jis. – Pasiekti Odesą, žinoma, neįmanoma. O mums to net nereikia.“
Kremliaus pasiuntiniai
Maskva į antrąjį susitikimą su JAV atstovais Saudo Arabijoje išsiuntė patyrusius derybininkus. Tarp jų yra senatorius Grigorijus Karasinas, buvęs užsienio reikalų ministro pavaduotojas, 47 metus dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje ir daugelį metų tvarkęs „Ukrainos bylą“, įskaitant dalyvavimą rengiant abu Minsko susitarimus, kuriuos Kremlius laikė didele sėkme.
Derybose taip pat dalyvauja kitas „Ukrainos ekspertas“ Sergejus Beseda, dirbantis FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo patarėju. Daugelį metų S. Beseda vadovavo FSB Penktajai tarnybai, kuri buvo atsakinga už žvalgybos duomenų rinkimą, šaltinių verbavimą ir ardomąją veiklą Ukrainoje.
Jis atliko ypatingai svarbų vaidmenį planuojant plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. Žurnalistų Andrejaus Soldatovo ir Irinos Borogan teigimu, po to, kai invazija nepasiekė savo pirminių tikslų – užimti Kyjivą ir pakeisti Ukrainos vadovybę, S. Besedai, kaip pranešama, buvo skirtas namų areštas.
Sekmadienį vyksiančios derybos – tai pirmas kartas, kai S. Beseda nuo to laiko pasirodys viešame oficialiame renginyje, nors ir žemesnio rango pareigose – tai leidžia manyti, kad po nepavykusios invazijos jis iš tiesų buvo atleistas iš FSB Penktosios tarnybos.
„Šie vaikinai išmano Ukrainos derybas iš vidaus ir iš išorės. Jiems buvo pavesta išnarplioti kiekvieną kablelį“, – sakė „The Moscow Times“ šaltinis.
Teritoriniai tikslai
Nustatant, kurios žemės atiteks kuriai pusei, Maskva mano, kad tiksli skiriamosios linijos vieta Vašingtonui nėra itin svarbi, „The Moscow Times“ sakė du Rusijos pareigūnai.
„Kaip suprantu, D. Trumpas nori modernios, gerai ginkluotos, provakarietiškos Ukrainos. Jis negali tiesiog visiškai atsisakyti Ukrainos. Bet kur tiksliai bus nubrėžta siena, jam nėra taip jau labai svarbu“, – sakė šaltinis.
Pasak leidinio, Rusija bandys vaizduoti Ukrainą kaip kliūtį taikai, tikėdamasi iš Vašingtono išpešti nuolaidų. Nors Kremlius nesutiko su D. Trumpo pasiūlymu visiškai nutraukti ugnį, o dalinės paliaubos, stabdančios smūgius energetikos infrastruktūrai, dar nepasirašytos, Rusijos užsienio reikalų ministerija jau pradėjo kaltinti Kyjivą pažeidimais.
Pastarosiomis dienomis tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos surengė smarkius smūgius.
„Manome, kad JAV prezidento pasiūlytas paliaubas Kyjivo režimas jau pažeidė. Kaip Amerikos pusė dabar elgsis su šia išprotėjusia teroristine padugne, atsiprašau už žodžius – tai didelis klausimas“, – ketvirtadienio vakarą per propagandinį rusų „Pirmąjį kanalą“ dėstė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Maskva nori, kad šios derybos būtų parengtos taip pat išsamiai, kaip ir antrieji Minsko susitarimai. Tam gali prireikti nemažai laiko – net kelių savaičių.
„Viskas vystosi labiau pagal Rusijos scenarijų. Kol kas neaišku, ar šis susitarimas (dėl smūgių energetikos infrastruktūrai ir laivams Juodojoje jūroje] įvyks“, – sakė Kremliui palankaus žurnalo „Russia in Global Affairs“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas.
„Tačiau net jei jis bus įgyvendintas, tai tiesiogiai nepakeis padėties mūšio lauke, kur šiuo metu iniciatyva priklauso Rusijai“, – tikino jis.
Vis dėlto Izraelio karo ekspertas Davidas Sharpas suabejojo mintimi, kad Rusija realiai galėtų be išorės pagalbos užimti tiek žemių, kiek nori, kol bus pasiektas taikos susitarimas.
„Rusijos kariuomenė nepajėgi greitai ir visiškai užimti keturių aneksuotų Ukrainos regionų teritorijų. Rusams net poros kaimų užėmimas yra laikomas didžiule sėkme“, – sakė D. Sharpas.
Norint kirsti Dnieprą ir užimti Chersoną – ar net užimti Zaporižios miestą neperplaukiant upės, nes Zaporižia yra abiejuose krantuose – turėtų įvykti kažkas nepaprasto. Tai nepaprastai sudėtinga užduotis. Reikėtų arba smarkiai sustiprinti Rusijos kariuomenę, o tai negali įvykti staiga ir iš niekur, arba visiškai sugriauti Ukrainos gynybą. Rusija tikisi, kad priešas ilgainiui nusilps“, – pridūrė ekspertas.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.