Pasak „Financial Times“, Estija, Latvija ir Lietuva nerimauja, kad Maskva nesustos Ukrainoje, ir pažymi, kad Kremlius jau išdėstė planus didinti karinę gamybą ir prie jų sienų dislokuoti papildomus karius.
„Visi suprantame, kad sustabdžius karą Ukrainoje Rusija labai greitai perskirstys savo pajėgas. Tai reiškia, kad grėsmės lygis taip pat labai greitai padidės“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė panašias pastabas išsakė ir per neseniai vykusį vizitą Jungtinėje Karalystėje.
Susiję straipsniai
„Neturėkime iliuzijų. Neapsimetinėkime, kad po Ukrainos Rusijai bus galas. Rusija išnaudos laiką po paliaubų, kad paspartintų savo karinių pajėgų stiprinimą. Jie jau turi didžiulę, kovai parengtą kariuomenę, kuri dar labiau padidės“, – dėstė ji.
H. Pevkuras mano, kad iš maždaug 600 tūkst. šiuo metu Ukrainoje esančių Rusijos kareivių 300 tūkst. bus perdislokuoti kitur.
„Šie žmonės negrįš į įvairias Rusijos vietoves nuimti kukurūzų derliaus ar užsiimti kuo nors kitu, nes atlyginimas, kurį jie gauna kariuomenėje, yra 5–10 kartų didesnis nei tas, kurį jie galėtų gauti gimtajame mieste“, – pažymėjo jis.
Baltijos šalys ypač susirūpinusios dėl didelio masto karinių pratybų „Zapad“, kurios šį rudenį vyks netoli jų sienų Rusijoje ir Baltarusijoje. Šiose pratybose imituojamas konfliktas su NATO šalimis, jose dalyvauja dešimtys tūkstančių karių, tankų, lėktuvų ir artilerijos.
NATO rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir Rumuniją, pareiškė, kad negali įsipareigoti dislokuoti savo karių Ukrainoje savo saugumo sąskaita. Jos taip pat įspėjo neperkelti NATO karinio personalo iš savo šalių taikos palaikymo pajėgoms Ukrainoje formuoti.
„Negalime kelti pavojaus NATO rytinio flango saugumui. Negalime pakliūti į spąstus, kad mūsų pajėgos kažkokiu būdu yra įtvirtintos Ukrainoje. Tada turėsime pavojų savo pasienyje“, – sakė H. Pevkuras.
Parengta pagal „Unian“ inf.