Vakarų ekspertai – apie nerimą Baltijos šalyse ir prarastą viltį dėl taikos: istorija kartojasi

Didžiosios Britanijos oro pajėgų komandoras A. Turkas, šiuo metu einantis NATO oro erdvės ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės pajėgų (AWACS) vado pavaduotojo pareigas, prisimena savo ilgą karinę karjerą. „Prieš 35 metus, būdamas 18 metų, pradėjau tarnybą oro pajėgose ir iš karto išvykau į Vokietiją, kur dirbau (karinio lėktuvo) „Tornado“ lakūnu, – britų transliuojui BBC pasakojo jis. – Tai buvo baigiantis Šaltajam karui, o mes tuo metu vykdėme branduolinę užduotį.“

Jis prisimena, kad po karo buvo tikimasi taikos dividendų, pasaulinės geopolitikos pokyčių, kurie nepasitvirtino, kaip tikėtasi. „Po karo tikėjomės taikos dividendų, kad geopolitiškai pajudėsime į priekį, bet akivaizdu, kad Rusija to nenori. O dabar mano vyresnysis sūnus beldžia į duris, norėdamas stoti į oro pajėgas, norėdamas taip pat kažką pakeisti... Toks jausmas, kad viskas sukasi ratu.“

Maždaug devynių kilometrų aukštyje virš Baltijos jūros veikia NATO stebėjimo lėktuvas, kuriame įrengta pažangi radarų sistema, primenanti milžinišką grybą. Ši technologija leidžia įgulos nariams skenuoti šimtus kilometrų, ieškant įtartinos Rusijos veiklos.

Tokios oro policijos misijos ir narystė NATO istoriškai suteikė saugumo jausmą Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai, esančioms prie Rusijos slenksčio.

Tačiau vis daugiau nerimo kelia JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į NATO ir jo jaučiamas palankumas Vladimirui Putinui, kuris akivaizdus nuo pirmosios jo kadencijos. D. Trumpas pabrėžė, kad Europa nebegali laikyti JAV karinės paramos savaime suprantamu dalyku, o tai reiškia reikšmingą transatlantinių santykių pokytį.

Baltijos šalys, kurios 40 metų iki jos iširimo buvo kontroliuojamos Sovietų Sąjungos, dabar yra ir ES, ir NATO narės. Nepaisant to, V. Putinas ir toliau tvirtina, kad Baltijos šalys priklauso Rusijos įtakos sferai. Jei Rusija užsitikrins pergalę Ukrainoje, išlieka susirūpinimas, kad V. Putinas gali nukreipti dėmesį į šias šalis, ypač jei paaiškės, kad D. Trumpas gali nesiryžti į tai įtraukti JAV.

Europos reformų centro direktoriaus pavaduotojas Ianas Bondas mano, kad net jei Ukrainoje bus pasiektos ilgalaikės paliaubos, V. Putinas gali nesustabdyti savo ambicijų.

„Niekas sveiku protu nenori galvoti, kad Europos karas vėl už kampo. Tačiau iš tikrųjų vis daugiau Europos žvalgybos pareigūnų mums tai sako... Nesvarbu, ar tai įvyks po trejų, penkerių ar dešimties metų, jie sako, kad mintis, jog taika Europoje tęsis amžinai, jau yra praeitis“, – BBC sakė I. Bondas.

Rusijos ekonomika šiuo metu yra orientuota į karines išlaidas – apie 40 proc. federalinio biudžeto skiriama gynybai ir vidaus saugumui. Šalies ekonomika vis labiau orientuojama į karinę gamybą. „Matome, kam pertvarkoma Rusijos ekonomika, – pastebi I. Bondas, – ir tai nėra taika.“

Estijos pažeidžiamumas ypač akivaizdus šiauriniame Narvos mieste, kur šalis turi bendrą sieną su Rusija. Narvą nuo Rusijos skiria to paties pavadinimo upė, o abiejose jos pusėse stovi viduramžių tvirtovės – viena su Rusijos, kita su Estijos vėliava. Juos jungiantis tiltas yra viena iš paskutinių Europoje likusių pėsčiųjų perėjų į Rusiją.

Estijos pasienio policijos viršininkas Egertas Belitsevas papasakojo BBC apie nuolatinę įtampą. „Esame pripratę prie jų gudrybių ir taktikos, – aiškino jis. – Rusijos grėsmė mums nėra naujiena.“ Pasak E. Belitsevo, provokacijos pasienyje yra nuolatinė problema. Termovizoriumi buvo užfiksuota, kaip Rusijos pasieniečiai tamsiu paros metu pašalina oficialią sieną žyminčius plūdurus.

„Mes naudojame orlaivius – dronus, sraigtasparnius ir lėktuvus, kurie naudoja GPS signalą, ir nuolat vyksta GPS trukdymas. Taigi Rusija daro didžiulę įtaką tam, kaip mes galime vykdyti savo užduotis“, – sakė E. Belitsevas.

Praėjusiais metais Estija sutvirtino tiltą prieštankinėmis kliūtimis, vadinamomis „drakono dantimis“. Nors didelio masto invazijos su tankais nenumatoma, net ir ribotas įsiveržimas galėtų sukelti didelį nestabilumą.

Narvos gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, daugelis jų turi dvigubą pilietybę. Estija baiminasi, kad V. Putinas gali pasinaudoti šia demografine padėtimi, kad pateisintų invaziją – tokia strategija anksčiau naudota Sakartvele ir Ukrainoje.

Reaguodamos į didėjantį susirūpinimą, Estija, Lietuva ir Lenkija paskelbė ketinančios siekti parlamento pritarimo pasitraukti iš tarptautinės sutarties dėl priešpėstinių minų. Lietuva taip pat neseniai pasitraukė iš konvencijos, draudžiančios kasetines bombas.

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos investicijoms Camille'is Grand'as mano, kad dėl tarptautinio atsako pavojaus V. Putinas veikiau nusitaikys į NATO nepriklausančią šalį, pavyzdžiui, Moldovą, nei tiesiogiai provokuos NATO.

Estija ir kitos Baltijos šalys anksčiau buvo laikomos labiau pažeidžiamomis dėl jų geografinės izoliacijos nuo Vakarų Europos NATO narių. Tačiau tai pasikeitė neseniai į NATO įstojus Švedijai ir Suomijai. „Baltijos jūra tapo NATO jūra“, – pažymėjo C. Grand'as.

Analitinio centro „Chatham House“ vyresnioji mokslo darbuotoja Marion Messmer teigia, kad bet koks būsimas konfliktas su Rusija labiau tikėtinas dėl klaidingo apskaičiavimo, o ne dėl sąmoningo planavimo. „Jei Ukrainoje bus susitarta dėl taikos, Rusija tikriausiai tęs dezinformacijos kampanijas, kibernetinį karą, sabotažą ir šnipinėjimą Baltijos jūroje“, – prognozuoja M. Messmer.

Bet kokiai galimai Rusijos agresijai greičiausiai turės įtakos tai, kaip vieningai NATO atrodys reaguodama į grėsmes. Išlieka klausimų, ar JAV, Prancūzija, Italija ar Jungtinė Karalystė rizikuotų kariauti su branduoline Rusija dėl konflikto Estijoje ar Lietuvoje.

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, ar Rusija gali pakartoti 2014 m. Rytų Ukrainoje matytą taktiką, kai į konfliktą įsitraukė nepažymėtos sukarintos pajėgos, leidžiančios V. Putinui neigti savo dalyvavimą. Jei NATO dels reaguoti, tai gali padrąsinti Rusiją ir kartu pakenkti NATO patikimumui.

Kitas neaiškumas – ar D. Trumpas gali sumažinti arba išvesti JAV karines pajėgas iš Europos. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pripažįsta šį neapibrėžtumą.

„Kalbant apie (JAV) buvimą, nežinome, koks yra Amerikos administracijos sprendimas. Jie labai aiškiai pasakė, kad daugiau dėmesio skirs Ramiojo vandenyno regionui, ir aiškiai pasakė, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už Europą. Mes su tuo sutinkam“, – BBC sakė estas.

H. Pevkuras išlieka optimistiškai nusiteikęs dėl NATO vienybės: „Esu visiškai įsitikinęs, kad užpuolus net tik gabalėlį Estijos, tai yra išpuolis prieš (visą) NATO.“

NATO rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, įgyvendina naujas saugumo priemones. Lenkija įpareigojo visiems suaugusiems šalies vyrams rengti karinius mokymus, o ministras pirmininkas Donaldas Tuskas susidomėjo Prancūzijos pasiūlymu išplėsti branduolinę apsaugą Europos sąjungininkams. Estija daug investuoja į gynybą, įskaitant privalomus bunkerius naujuose pastatuose ir gynybos biudžeto padidinimą iki 5 proc. BVP.

D. Trumpo pastarojo meto pareiškimai sustiprino susirūpinimą dėl įsipareigojimų NATO. „Jei (NATO šalys) nemokės, aš jų neginsiu“, – šį mėnesį pakartojo jis.

Kiek metinių išlaidų D. Trumpo administracija laikytų „pakankamomis“, išsakė D. Trumpo kandidatas į JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris. Jis teigė, kad „minimalus išlaidų gynybai lygis turėtų būti 5 proc., taip užtikrinant, kad NATO būtų sėkmingiausias karinis aljansas istorijoje“.

Tvyrant neaiškumui dėl JAV įsipareigojimų, Estija stiprina ryšius su Europos sąjungininkais, ypač su Jungtine Karalyste, kuri šioje šalyje išlaiko didžiausią karinį kontingentą užsienyje.

Didžiosios Britanijos eskadrono vadas Estijoje majoras Alexas Humphriesas pabrėžia NATO pasirengimą: „Visi Baltijos šalyse ir Rytų Europoje jaučia gana ryškią ir aiškią grėsmę, kylančią iš Rusijos Federacijos. Nenorime, kad tai privestų prie karo, bet jei taip nutiktų, esame visiškai integruoti, visiškai pasirengę.“

Nepaisant šio pasirengimo, Estija išlieka atsargi. Ji investuoja į karinę infrastruktūrą ir dronų technologijas, atidžiai studijuoja Ukrainos patirtį, kad geriau pasirengtų galimoms grėsmėms.