Tai – keletas svarbiausių A. Syrskio teiginių ilgame interviu. Štai svarbiausios tezės, kurias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas išsakė šiame pokalbyje.
Visų pirma jis pareiškė, kad Rusijos puolimas Sumų ir Charkovo srityse „faktiškai jau prasidėjo“. Ukrainos gynybos pajėgos jau „kelias dienas, beveik savaitę“ stebi beveik dvigubai išaugusį Rusijos puolamųjų veiksmų skaičių visomis pagrindinėmis kryptimis.
„Taip viskas prasidėjo ir 2022 m.“, – taip apie rudens pratybas Baltarusijoje, kuriose dalyvaus ir Rusijos Federacija, kalbėjo O. Syrskis.
Jis teigė, kad vienas iš šių pratybų tikslų gali būti „slaptas puolamųjų pajėgų grupių sukūrimas“. Pratybų matomumas yra „priimtiniausias būdas perkelti, permesti karius, sutelkti juos tam tikra kryptimi“.
„Tiesą sakant, taip viskas prasidėjo 2022 metais. Prisimenate, kad iš pradžių buvo sukurta grupė, ji vykdė pratybas, ir visi tikėjomės, kad jos baigsis, Rusijos kariai grįš į savo teritoriją.
Bet kai buvo priimtas sprendimas tęsti šias pratybas, man tapo aišku, kad ne viskas yra gerai“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
Jis nepatvirtino, kad tikisi naujo Rusijos Federacijos puolimo iš Baltarusijos, tačiau pabrėžė, kad „mes būtinai turime atsižvelgti į šį veiksnį“.
Ukrainai neseniai pavyko sunaikinti Rusijos tolimojo nuotolio bombonešį Tu-22M3.
„Jis buvo ką tik nusileidęs, o mūsų dronas jį pataikė. Tai (rusams – red. past.) kainavo apie 100 mln. dolerių“, – sakė O. Syrskis, patikslindamas, kad tai įvyko „prieš kelias dienas“.
O. Syrskis pareiškė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio smūgio galimybės pasiekė 1.7 tūkst. kilometrų atstumą.
Tarp prioritetinių gilaus smūgio taikinių yra Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos. Tuo pat metu visos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigados didina bepiločių komponentų skaičių.
Pasak Ukrainos kariuomenės vado, sunaikinus kelis Rusijos sviedinių arsenalus, beveik perpus sumažėjo artilerijos sviedinių, kuriuos rusai sunaudoja per dieną, skaičius.
„Anksčiau jie kasdien sunaudodavo apie 40 tūkst. ar daugiau šovinių. Po mūsų smūgių šis skaičius smarkiai pasikeitė ir svyruoja apie 23 tūkst., dabar jis šiek tiek pakilo – iki 27–28 tūkst.“, – aiškino O. Syrskis.
Galimos padidėjimo priežastys – šovinių tiekimas iš Šiaurės Korėjos ar Irano arba gamybos apimčių padidėjimas Rusijoje.
Nauji sėkmingi smūgiai Rusijos Federacijos aerodromams taip pat privertė rusus perkelti savo lėktuvus giliau į Rusiją. Jei anksčiau jie buvo dislokuoti 100–150 km atstumu, tai dabar jie yra jau už 200–300 km.
Rusija mažiau intensyviai naudoja „Šahed“ dronus, nes Ukrainai pavyko sunaikinti kelias vietas, kur jie buvo laikomi ir surenkami.
O. Syrskis taip pat pareiškė, kad Rusijos laivynas faktiškai yra užrakintas Novorosijske: „Kartais jis prasiveržia, bet jiems tai yra išbandymas, nes jie žino, kad jiems nuolat gresia mūsų smūgiai.“
Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas paneigė teiginius, kad jis pakeitė 2023 m. kontrpuolimo planą ir perkėlė dalį pajėgų iš pietų į rytus.
Anksčiau laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad tai buvo vasaros kontrpuolimo nesėkmės priežastis.
O. Syrskis atsakė į klausimą, ar tikrai jo iniciatyva buvo pakeistas 2023 m. puolimo planas, ir ar vietoj vienos puolimo krypties gynybos pajėgos pradėjo puolamuosius veiksmus iš karto trimis kryptimis.
„Kiekvienas iš mūsų karininkų, generolų, dalyvavusių kovose, žino, kad tai – visiškai netiesa. Taip, mes vykdėme puolimą į pietus nuo Bachmuto, bet puolamąsias operacijas vykdėme su dviem grupės brigadomis. Jei būtume turėję penkias brigadas, manau, kad ir Bachmutas, ir Soledaras būtų buvę išvaduoti. Be to, priešas pats būtų juos palikęs“, – tvirtino jis.
Pasak generolo, šios operacijos idėja buvo atkirsti tris pagrindinius kelius, kurie teikė logistinę paramą atitinkamai priešo grupuotei.
„Kai planavome šiuos veiksmus, supratome, kad mūsų pajėgų nepakanka. Turėjome dvi brigadas be papildomos amunicijos, tai yra – neviršijant to, kuo buvome aprūpinti, kad galėtume vykdyti įprastines operacijas įprastu režimu.
Bet mes tikėjomės netikėtumo faktoriaus – kad pralaušime priešo gynybą tokiais, ne avantiūristiškais, bet drąsiais veiksmais, turint omenyje, kad ji nebuvo paruošta, pavyzdžiui, kaip Zaporožėje“, – aiškino O. Syrskis.
Generolo teigimu, jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms būtų pavykę įgyvendinti minėtą planą, rusai būtų buvę priversti atsitraukti, antraip jie būtų pakliuvę į spąstus.
„Tačiau taip neįvyko. Deja. Mums paprasčiausiai neužteko jėgų ir išteklių“, – pareiškė O. Syrskis.
Jis kategoriškai atmetė „The New York Times“ paskelbtą informaciją: „Aš daug ką sužinojau apie tai, ką tariamai sakiau ir ką dariau. Įdomu, kas tai sugalvojo.“
Pasak O. Syrskio, nors JAV parama Ukrainai sumažėjo, dabar daugiausia pagalbos gaunama iš partnerių Europoje. Jei Amerikos pagalba visiškai nutrūks, Ukrainai teks pasikliauti savo ištekliais.
Jis taip pat pareiškė, kad prieš operaciją Kursko srityje operaciją padėtis fronte buvo „kritinė“ ir priminė, kad 2024 m. pavasarį rusai sutelkė 140–160 tūkst. karių puolimui Sumų ir Charkivo srityse.
„Jau buvo visiškai aišku, kad 2024 m. gegužę priešas pradės Charkivo puolimą“, – dėstė jis.
Tačiau šis bandymas nepavyko, rusai įstrigo Vovčanske ir perkėlė pajėgas iš Sumų srities į Charkivo sritį, kur iš pradžių taip pat rengėsi pulti.
Charkivo srities puolimą sužlugdė septynios Ukrainos brigados, kurios prieš tai buvo atitrauktos rotacijai.
Nuo birželio vidurio Rusijos Federacija pradėjo „strateginę operaciją visame fronte“ – puolimą Časiv Jare, Torecke, Niujorke, Pokrovske, Zaporožėje, Kupjansko kryptimi, Lymano srityje.
„Padėtis buvo kritinė, ir tokiomis sąlygomis reikėjo ką nors daryti, kad kuo labiau susilpnintume priešo spaudimą. Ir tada, tiesą sakant, gimė idėja surengti kontrpuolimą ten, kur priešas to nesitikėjo ir kur jis buvo silpniausias“, – O. Syrskis aiškino Kursko operacijos idėją.
Kai kuriems vadams sienos su Rusijos Federacija kirtimas Kurske buvo „moralinis barjeras“, teigė Ukrainos kariuomenės vadas.
Iš pradžių apie Kursko puolimą žinojo keturi žmonės. Likus vos dviem savaitėms iki puolimo, apie viską sužinojo ir vadai.
„Puolimo išvakarėse tiesiog apvažiavau visus dalinius, kuopas, susitikau su kareiviais ir visiems papasakojau, kodėl mes ten einame ir kodėl esame čia. Nes buvo net vadų, kurie abejojo, ar tai teisėta“, – sakė O. Syrskis.
Kalbėdamas apie mobilizaciją jis pareiškė, kad visi su ja susiję skaičiai yra konfidencialūs.
„Žinau visus skaičius, kiek žmonių atėjo per verbavimą šį mėnesį, kiek praėjusį mėnesį, bet viskas, kas susiję su mobilizacija, yra konfidenciali informacija. Pasakysi vieną skaičių, o ten, Rusijoje, viską greitai suskaičiuos“, – dėstė jis.
Visgi Rusija nuo invazijos pradžios pradžios padidino savo grupuotę penkis kartus. Kiekvieną mėnesį jie padidina kariškių skaičių 8–9 tūkstančiais, per metus – 120–130 tūkstančių.
2025 m. sausio 1 d. karo veiksmuose Ukrainoje dalyvaujanti Rusijos karių grupuotė turėjo 603 tūkst. karių, šiandien jų jau yra 623 tūkst.
Rusijos parengtas mobilizacinis išteklius – asmenys, atlikę karinę tarnybą, dalyvavę kariniuose mokymuose, – yra apie 5 mln. žmonių. Bendras Rusijos mobilizacinis resursas yra 20 mln. asmenų, teigė O. Syrskis.
Pasak jo, tuo atveju, jei fronte būtų demobilizuoti ilgiau nei tris metus kovojantys kareiviai, tai 2025 m. balandį iš „visos grupės, kurią turėjome fronte, iš karto būtų išleista apie 350 tūkst. karių“.
Du dabartiniai O. Syrskio tikslai, kuriais jis rūpinasi ir kuriuos jis „išsikėlė sau kaip prioritetą“ yra bepiločiai orlaiviai, t. y. bepiločiai padaliniai ir koviniai mokymai.
Jis taip pat pareiškė, kad dalinių vadai yra keičiami, kai jie patiria didelius personalo nuostolius, kai brigada nevykdo kovinių užduočių, nelaiko teritorijos.
„Negalime išlaikyti vado, kuris tiesiog meta savo karius į mūšį, kur jie žūsta“, – pareiškė jis.
Ukrainos kariuomenės vadas prabilo ir apie užsienio taikos palaikymo kontingentą, kuris, jo teigimu, „tam tikram laikotarpiui stabilizuos padėtį“.
Pasak jo, kariniu požiūriu kitos šalies kontingento buvimas yra papildoma saugumo garantija, „nes jie garantuos, kad bent jau toje dalyje, kur yra šie kariai, priešo smūgių nebus“.
Pasak O. Syrskio, „teoriškai šie daliniai nebus fronto linijoje: jie bus ten, kur grėsmės lygis yra minimalus“.
Jis metė kaltinimų ir savo pirmtakui Valerijui Zalužnui. Likus keturioms dienoms iki invazijos jis negavo leidimo išvežti įrangą toliau nuo fronto.
„Kreipiausi į jį ir pasakiau, kad iš esmės viską jau padarėme: atlikome žvalgybą, išvedėme karius, išsiaiškinome sienas, kaip statysime gynybą. Mums reikia išvežti įrangą. Jis pasakė, kad negali duoti tokio įsakymo. Ir aš savo rizika pradėjau išvežti įrangą“, – aiškino jis.
Pasak O. Syrskio, šalies užduotis išlieka ta pati – priversti okupantus palikti Ukrainos teritoriją.
„Aš nežinau, kokiu būdu. <...> Bet mes bent jau darome viską, kad tai padarytume. Mes galime ir privalome tai padaryti. Tik turime atsižvelgti ir į savo galimybes, ir į realybę“, – apibendrino O. Syrskis.
Parengta pagal „New Voice Ukraine“ inf.