Nors jau kelerius metus kalbama apie JAV posūkį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, D. Trumpo kadencijos pradžioje daugiausiai dėmesio užsienio politikoje, bent jau viešai, sulaukė karas Ukrainoje ir Artimieji Rytai. Politikos apžvalgininkai vis dar laukia signalų iš Vašingtono, kurie leistų nupiešti aiškesnius JAV prezidento D. Trumpo politikos Ramiajame vandenyne kontūrus.
Jo pirmtako Joe Bideno strategija Indijos ir Ramiojo vandenyno regione buvo aiški – plėsti sąjungininkų ratą, taip atsveriant Kinijos įtaką. Vienas iš praeitos kadencijos JAV laimėjimų – Japonijos ir Pietų Korėjos suartėjimas.
Visgi, matant, kaip JAV administracija elgiasi su Europa bei stebint jos ekonominę politiką, neatrodo, kad D. Trumpas ryšių su partneriais stiprinimą laikytų savo prioritetu. Amerikos sąjungininkams Azijoje turėtų kilti natūralus klausimas – kiek galima pasitikėti D. Trumpu ir JAV saugumo garantijomis.
„Visi pripažįsta, kad JAV pagrindinis prioritetas yra Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas. Kinija yra suvokiamas kaip pagrindinis iššūkis, bet abejonė yra dėl to, kaip JAV spręs šitą problemą.<...> Nerimas yra labai, labai didelis dėl to, kokie konkretūs sprendimai bus ir ką tai reikš konkrečiai Japonijai ir kitoms šalims“, – portalui Lrytas komentavo Japonijos tarptautinio universiteto docentė Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė.
Neseniai pareigas baigęs eiti JAV ambasadorius Kinijoje Robertas Nicholas Burnsas interviu „Foreign Affairs“ akcentavo, kad JAV būtina išlaikyti sąjungininkus regione, akivaizdžiai savo žinutę skirdamas tuo metu dar tik būsimam prezidentui D. Trumpui.
Ar į šį patarimą įsiklausys D. Trumpas?
JAV sąjungininkai Azijoje – nežinioje
Pirmieji JAV gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho vizitai Azijos šalyse turėjo nuraminti sąjungininkus Ramiojo vandenyno regione. Gynybos sekretorius viešėdamas Maniloje patvirtino įsipareigojimą laikytis gynybos sutarties su Filipinais ir žadėjo sustiprinti gynybinius pajėgumus, o būdamas Tokijuje Japoniją pavadino „nepakeičiama“ partnere (Europa irgi neseniai tokia atrodė) atgrasant Kinija.
Visgi viešųjų ryšių prasme sėkmingi susitikimai abejonių dėl JAV administracijos strategijos regione neišsklaidė.
„Iš to, ką aš girdžiu, bent jau Japonijoje, tai iš tiesų visi yra pasimetę <...>Tai, kokios diskusijos vyksta Japonijos viduje, rodo, kad yra netikrumas, kokia bus ateitis“, – kalbėjo Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė.
„Dabar yra suvokimas, kad formuojasi nauja pasaulio tvarka, bet niekas nežino, kokia ji bus. Atrodo, kad gal JAV administracija ir turėtų suvokti, kokios tos pasaulio tvarkos jie nori. Yra visiškai neaišku, kaip šitoje situacijoje laviruoti Japonijai ir Pietų Korėjai“, – pridūrė politologė.
D. Trumpo ir ypač viceprezidento J. D. Vance‘o retorika europiečių atžvilgiu sukėlė nerimą Azijos šalyse, kad su jais gali būti elgiamasi panašiai.
„Tiek Japonija, tiek Pietų Korėja užduoda sau klausimą, jeigu D. Trumpas nesiruošia spręsti Kinijos klausimo, ar tai reiškia, kad mums reikia gerinti santykius su Kinija tam, kad mes neatsidurtume po volu kaip europiečiai, kai D. Trumpas tvarko savo santykius su Rusija“, – Lrytas sakė Seimo narys Matas Maldeikis.
Bent jau ekonomikoje Azijos sąjungininkės nuolaidų nesulaukė – per „Išsilaisvinimo dieną“ paskelbti muitai smarkiai smogs tiek Japonijai, tiek Pietų Korėjai. Tai paskatino šias šalis ieškoti ekonominio bendradarbiavimo taškų su Kinija. Pirmą kartą per penkerius metus įvyko trišalis susitikimas tarp Japonijos, Pietų Korėjos ir Kinijos užsienio reikalų ministrų.
„Visai neseniai tai būtų sunkiai įsivaizduojama, kad prie stalo sėdi Pietų Korėjos, Japonijos ir Kinijos užsienio reikalų ministrai ir kalbasi, kaip jie atsakys į JAV administracijos veiksmus“, – pabrėžė M. Maldeikis.
D. Trumpo impulsyvumas ir užsienio politikos formavimas, remiantis asmeniniais santykiais su šalių lyderiais tik padidina riziką, kad JAV sekdama D. Trumpo lozungu „Pirmiausia Amerika“ gali palaipsniui skirti mažesnį dėmesį regiono saugumui.
Taivano strateginė reikšmė ir kiek toli eis Kinija?
Taivanas yra esminis įtampos taškas regione. Neseniai vykusios Kinijos karinės pratybos aplink salą dar kartą pasiuntė aiškią žinutę JAV – „nesikiškite“. Taivanas, kaip ir kitos regiono sąjungininkės, nėra tikras, ar gali pasitikėti JAV saugumo garantijomis.
Dar prezidentinės kampanijos metu D. Trumpas skundėsi, kad Taivanas pavogė Amerikos puslaidininkių gamybos verslą. Veikiausiai galvodamas apie JAV prezidento polinkį santykius tarp šalių matyti per ekonominę naudą, Taivano lustų gamybos milžinas TMSC pranešė apie planuojamas 100 mlrd. investicijas Amerikoje.
Visgi, nepaisant milžiniškos puslaidininkių svarbos ekonomikoje ir aukščiausiose technologijose, V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė akcentavo Taivano strateginę reikšmę.
„Taivanas nuo pat Šaltojo karo laikų buvo ta vadinamoji pirmoji salų grandinė, kur JAV turi sąjungininkus. Jeigu Taivanas vieną dieną taptų Kinijos dalimi, ta grandinė būtų pertraukta ir tai strategiškai yra labai didelė problema“, – aiškino Azijos regiono ekspertė.
Tiesa, su D. Trumpu Ovaliajame kabinete ši strateginė reikšmė gali būti ne tokia ir reikšminga.
„Gali būti, kad Taivano strateginė svarba neapsaugos jo taip smarkiai, kaip anksčiau, būtent dėl to, kaip yra matomas pasaulis, t. y. geoekonominėmis kategorijomis, o ne geostrateginėmis“, – teigė politologė.
Tuo tarpu M. Maldeikis Kinijos imperialistinius užmojus mato daug toliau nei Taivanas.
„Geopolitiškai žiūrint, Taivanas yra pirmoji (gynybos – aut. past.) linija, antroji linija yra Japonija ir Pietų Korėja, o paskui jau yra JAV vakarinė pakrantė. Japonija ir Pietų Korėja žiūri į JAV santykius su Taivanu per savo saugumo prizmę. Jeigu JAV išduoda Taivaną, automatiškai joms reikia keisti savo strategiją Kinijos atžvilgiu ir normalizuoti santykius“, – kalbėjo politikas.
Pasak V. Mačikėnaitės-Ambutavičienės, pavojaus Japonijos ar Australijos suverenumui trumpalaikėje perspektyvoje nėra, tačiau klausimas, kur link juda Kinija ilgalaikėje perspektyvoje, išlieka atviras.
Nors ir būdama kitoje Ramiojo vandenyno pusėje, JAV turi didžiausią potencialą apriboti ilgalaikes Kinijos ambicijas.
D. Trumpas negaili kritikos Kinijai, tačiau JAV prezidentas neretai išreiškia simpatijas jos vadovui Xi Jinpingui. O ir skirtumas tarp autokratijų ir demokratijų dabartiniam Amerikos prezidentui neatrodo toks svarbus.
Azijos ekspertė įsitikinusi, kad siekio susidraugauti, kaip tai bandoma daryti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, nereikėtų tikėtis. Strateginės varžybos tarp dviejų galingiausių pasaulio valstybių išliks, tačiau kuriose srityse JAV nuspręs konfrontuoti su Kinija yra svarbu.
Sąjungininkai veikiausiai tikisi, kad JAV bandys išlaikyti bendromis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, tačiau naujoji administracija gali nuspręsti varžytis su Kinija tik ekonominiais pajėgumais. Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų jau prasidėjo – Amerika taikys milžiniškus Kinijai 145 proc. muitus, o Kinija atsakė 125 proc. muitais.
Jei konfliktas apsiribos tik prekybos karu, JAV gali norėti, kad pagrindinės partnerės: Japonija, Australija, Pietų Korėja – saugumu didžiąja dalimi pasirūpintų pačios.
Galbūt naujoji JAV administracija pilnai persiorientuos į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną ir sieks atgrasyti Kiniją nuo agresijos, o Europą paliks rūpintis savo pačios saugumu bei parama Ukrainai. Visgi tam, kad JAV sąjungininkės regione būtų ramios, reikės daugiau nei tik kelių sėkmingų susitikimų. Kol kas išlieka neaišku, kokią viziją Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui turi D.Trumpas.
Daug kas turėtų paaiškėti po pirmojo D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo. Žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad šalių lyderių susitikimas gali įvykti savaičių bėgyje, tačiau dėl prekybos karo sunku įsivaizduoti Kinijos ir JAV vadovų susitikimą artimiausiu metu.