Dujos ir nafta sudaro maždaug trečdalį Kremliaus biudžeto, o tai reiškia, kad jis šiais metais gali būti 2,5 proc. mažesnis, nei tikėtasi. Tai nutiktų tuo atveju, jei naftos kainos išliks tokios, kokios yra dabar, praneša „Financial Times“.
Tai priverstų Kremlių didinti skolinimąsi, mažinti nekarines išlaidas arba pasinaudoti likusiais rezervais.
Vidutinė pagrindinės Rusijos eksportuojamos rūšies naftos kaina nukrito iki žemiausio lygio per beveik dvejus metus.
Kainų agentūros „Argus“ duomenimis, ketvirtadienį jos kaina buvo apie 50 JAV dolerių už barelį. Rusijos vyriausybė 2025 m. biudžetą suplanavo manydama, kad šios rūšies nafta kainuos 69,70 JAV dolerių už barelį.
„Kainos kritimas didina spaudimą Rusijos ekonomikai, kuri šiais metais turėtų sulėtėti dėl su karu susijusių išlaidų“, – pažymėjo leidinys.
Žurnalistai pranešė, kad Rusija po plataus masto invazijos į Ukrainą išleido dalį savo gerovės fondo, skirto ekonomikai palaikyti, o likusios lėšos sparčiai senka.
Rusija jau pripažino, kad padėtis dėl naftos kainų turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai.
„Šis rodiklis mums labai svarbus biudžeto pajamų požiūriu <...>. Situacija yra labai nerami, įtempta“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Leidinys pažymėjo, kad šis pokytis taip pat rodo, kaip D. Trumpo muitų karas netiesiogiai kenkia Rusijos ekonomikai, nepaisant Amerikos prezidento pastangų gerinti santykius su Kremliumi.
Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiullina perspėjo, kad „jei prekybos karai tęsis“, jie lems šalies „energijos eksporto paklausos sumažėjimą“.
„Financial Times“ pažymėjo, kad jei naftos kainos išliks tokios, kokios yra dabar, Rusija šiais metais gali prarasti apie trilijoną rublių, o tai sudaro 2,5 proc. numatomų biudžeto pajamų.
Tai reikštų, kad BVP augimas sumažėtų 0,5 procentinio punkto.
Tačiau, pasak Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo instituto Rusijos eksperto Janiso Kluge's, prireiks kelių mėnesių, kad žemos naftos kainos paveiktų Rusijos biudžeto pajamas.
Leidinyje pažymima, kad Rusijos ekonomika jau dirba visu pajėgumu, o valstybės išlaidų karui su Ukraina augimas turėtų sulėtėti.
Oficialiose prognozėse 2025 m. numatomas 1–2,5 proc. augimas, t. y. maždaug 4 proc. mažesnis nei per pastaruosius dvejus metus.
„Dėl to mažai tikėtina, kad valstybė sugebės kompensuoti pajamų iš naftos sumažėjimą lėšomis iš neenergetinių šaltinių“, – prognozuoja žurnalistai.
Nuo 2020 m. Rusijos gerovės fondo likvidžioji dalis sumažėjo dviem trečdaliais.
Pasak Kyjivo ekonomikos mokyklos instituto Makroekonominių tyrimų ir strategijos skyriaus vadovo Benjamino Gilgenstoko, jei ji bus panaudota didėjančiam biudžeto deficitui padengti, jos gali ilgai neužtekti.
„Kitas klausimas – ar režimas gali ką nors padaryti, išskyrus skausmingą nekarinių išlaidų mažinimą“, – sakė B. Gilgenstockas.
Ekonomistai užsiminė, kad bet kokie apkarpymai greičiausiai palies nekarines biudžeto sritis.
Pasak „Renaissance Capital“ vyriausiojo ekonomisto Olego Kuzmino, jei naftos kaina stabilizuosis labai žemame lygyje, Rusijai teks įvesti didelį mokestį eksportuojančioms bendrovėms, kad kompensuotų dalį sumažėjusių pajamų.
Maskva taip pat gali bandyti skolintis tarptautinėse rinkose, nes jos valstybės skola šiuo metu nesiekia 30 proc. nuo BVP. Tačiau daugeliui užsienio investuotojų Rusijos obligacijos tebėra toksiškos.
Šalies viduje bankai daugiausia dėmesio skyrė skolinimui privačiajam sektoriui ir nerodė didelio susidomėjimo deficito finansavimu, teigė B. Hilgenstockas, kuris tikėjosi didelių Rusijos ekonomikos suvaržymų, bet ne staigaus žlugimo.
Parengta pagal „Financial Times“ inf.