Pats B. Krotevičius vasarį paliko savo pareigas iš dalies dėl to, kad galėtų pasisakyti prieš situaciją Ukrainos pajėgose. Jis teigė, kad ginkluotųjų pajėgų vadas generolas O. Syrskis „turi pasitraukti“, o Ukrainos karinė vadovybė turi būti pertvarkyta.
Interviu veteranas skundėsi, kad O. Syrskis ir dabartinė vadovybė užsiima „rankiniu visos kariuomenės mikrovaldymu“, ir atkreipė dėmesį į kariams ir daliniams duodamus įsakymus, verčiančius juos ilsėtis ir bazuotis per arti fronto.
„Iš vyriausiosios kariuomenės vadovybės, vyriausiojo vado štabo, pradėjau gauti įsakymus, kurie vis labiau ir labiau ribojosi su nusikaltimu ir kurių aš, ramia sąžine, negalėjau vykdyti“, – sakė B. Krotevičius.
32-ejų B. Krotevičius, kuris tapo vienu žymiausiu Ukrainos karių, tarnavo „Azov“ brigadoje nuo 2014 m. ir išgyveno kovą plieno gamykloje „Azovstal“ 2022 m. pavasarį.
Patekęs į Rusijos pajėgų nelaisvę, jis išgyveno trumpą nelaisvės laikotarpį, kol buvo iškeistas.
Tuomet B. Krotevičius nusprendė grįžti į frontą, o per paskutinį karinės tarnybos laikotarpį tapo vis atviresnis ir atvirai kritikavo kitus vadus, kurie, jo manymu, neatsargiai elgėsi su karių gyvybėmis.
Veteranas laikraščiui „The Guardian“ sakė, kad 70 proc. pasitraukti nusprendusių Ukrainos karių tą darė todėl, nes vadai vis dar „reikalauja iš karių dalykų, kurių jie patys iš savęs neprašytų“.
Kaip buvęs karo belaisvis, jis yra vienas iš nedaugelio tarnaujančių karių, turinčių teisę pasitraukti.
„Generalinis štabas įsakė, kad kai kario pamaina fronte baigiasi, jis negali ilsėtis užnugaryje, jis turi ilsėtis už 50 metrų nuo fronto“, – sakė B. Krotevičius, kuris pridūrė, kad paprastai tai būna būrio priešakinė stebėjimo bazė.
Jo teigimu, verčiant karius atsigauti taip arti fronto, „visi šie žmonės atsiduria dideliame pavojuje“. Jis apkaltino kariuomenės vadovybę, kad ji yra „nusikalstamai kalta dėl to, kad šiuo metu nesupranta karo principų“, o ypač „kaip veikia bepiločiai pirmojo asmens (FPV) dronai, kaip veikia sklandančios bombos“.
Dramatiškas FPV dronų, kurie gali veikti iki 22 km atstumu, ir Rusijos skraidančiųjų bombų, kurias dar neseniai Ukraina sunkiai galėjo sustabdyti, naudojimo išplėtimas smarkiai išplėtė fronto linijos gylį. Tačiau B. Krotevičius sakė sakė, kad Ukrainos vadai nesugebėjo atitinkamai reaguoti.
„Jie vis dar vadovaujasi Antrojo pasaulinio karo laikų mentalitetu, – sakė jis. – Jie vis dar nepripažįsta naujų priemonių, kuriomis galima smogti taikiniams.“
Jis teigė, kad kariuomenės vadas remiasi 2016 m. išleistomis taisyklėmis, kad pateisintų, jog verčia karius bazuotis taip toli priekyje, t. y. tuo metu, kai „karas buvo visiškai kitoks“.
Buvęs „Azov“ karys sakė, kad panašus mąstymas turėjo įtakos didesnių štabų pozicijoms.
B. Krotevičius teigė, kad vieną artą buvo smogta pačiam „Azov“ brigados štabui, po to, kai dalinys „prašė, primygtinai reikalavo“, kad jis būtų perkeltas atgal, nes Rusijos pajėgos žengė į priekį.
„Jie specialiai mums pasakė ne, ir mes gavome tiesioginį smūgį“, – dėstė jis ir pridūrė: „Jis turi pasitraukti.“
Veteranas pridūrė, kad 2024 m. vasarį paskirtas vyriausiasis karo vadas nesugebėjo pralaužti rusų linijų, išskyrus Kurską rugpjūtį, kur jis rado „silpniausią vietą“ ir atliko paprastą „linijinį smūgį“.
Nors B. Krotevičius sakė, kad tuo metu puolimas į Rusiją buvo prasmingas, jis apkaltino O. Syrskį, kad šis pernelyg susitelkė į puolimą, „kai mes turėjome didžiulių problemų“ gindami Pokrovską Donbaso pietuose.
Be to, veterano teigimu, Ukraina „per ilgai ten pasiliko“, nes Maskva palaipsniui atsiėmė teritorijas, o Ukrainos pajėgos patyrė didelių nuostolių.
Ukraina nesugebėjo rasti būdo, kaip vykdyti manevrinį karą, o „priešui kiekvieną mėnesį kažkaip pavyksta pralaužti mūsų linijas“, skundėsi B. Krotevičius.
„O. Syrskis nesistengia taikyti aukšto mokslo ir karo meno“, – sakė B. Krotevičius, kaltindamas jį, kad jis „atlieka tik dvi funkcijas: jei priešas puola, tu tiesiog įmeti ten daugiau žmonių. O jei priešas laimi, atitraukiate žmones ir sakote, kad jums rūpi žmonių gyvybės“.
Visus 2024 ir 2025 m. Ukraina palaipsniui praradinėjo teritorijas, nes Rusijos pajėgos žengė vakarinio Donbaso link. Vėliau Maskva pagrindines pastangas nukreipė į Kursko placdarmo likvidavimą.
Daugelis stebėtojų kuklią, bet atkaklią Rusijos sėkmę aiškino didesniu jos personalo skaičiumi ir JAV ginklų tiekimo sustabdymu 2024 m. pradžioje.
Tačiau B. Krotevičiaus komentarai yra svarbūs, nes jais bandoma perkelti dėmesį į Ukrainos vadus ir jų vadovavimą karo veiksmams.
Buvęs karys dabar ketina įsteigti privačią bendrovę „Strateginė operatyvinės ir žvalgybos agentūra“ (Soia), kuri gautų žvalgybinę informaciją apie Rusiją, Baltarusiją, Šiaurės Korėją ir kitas Ukrainai nedraugiškas šalis ir veiktų kaip ekspertas ryšiams su Vakarais palaikyti.
B. Krotevičius sakė, kad dirbdamas šį darbą jis tikisi praleisti laiko Londone, nors pabrėžė, kad nesutaria su Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Valerijumi Zalužnu.
Veteranas sakė, kad pats neketina eiti į politiką: „Aš tik noriu destabilizuoti Rusiją, kad ji vėl negalėtų kariauti.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.