Apie tai jis kalbėjo interviu vokiečių laikraščiui „Welt“. C. Breueris pabrėžė, kad ir toliau pasikliauja Jungtinių Valstijų įsipareigojimais Aljansui net ir į Baltuosius rūmus grįžus Donaldo Trumpo administracijai, kuri ne kartą pabrėžė norinti skirti vis mažiau dėmesio Europos saugumui. C. Breuerio teigimu, bendradarbiavimas su amerikiečiais, ypač ginkluotės srityje, tęsiasi.
„Šiuo metu mano didžiausias iššūkis yra greitai užtikrinti karių operacinę parengtį – ir tai turiu padaryti visomis rinkoje esančiomis priemonėmis“, – sakė jis.
„Žinoma, pirmiausia pasižiūrėsime, ar yra kas nors parduotuvių lentynose Vokietijoje ir Europoje. Jei ne, tuomet, atsižvelgdami į laiko stygių, turėsime pirkti ir JAV, jei ten bus galima įsigyti (ginkluotės – red.), – pridūrė C.Breueris. – Mūsų tikslas – 2029 m. Turime būti pasiruošę iki šio laiko.“
Aukščiausio rango Bundesvero pareigūnas įspėjo apie augančią „aiškią grėsmę iš Rusijos“, kurios ginkluotųjų pajėgų skaičius artimiausiu metu sieks 1,5 mln. karių – tai dvigubai daugiau nei prieš karą Ukrainoje.
„Kasmet pastebime, kad apie 1 500 kovinių tankų yra permontuojami arba išvežami iš sandėlių ir remontuojami – gerokai daugiau, nei reikia karui su Ukraina. O sandėliai pildosi amunicija“, – sakė C. Breueris.
Jis teigia, kad iki 2029 m. Rusija bus „pajėgi surengti plataus masto konvencinę ataką netgi NATO teritorijoje“. Pasak jo, Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino strateginis tikslas – „susilpninti ir sunaikinti NATO kaip aljansą ir diskredituoti mūsų vakarietišką visuomenės formą“.
Interviu metu „Welt“ klausė C. Breuerio, ar šiuo metu – galimos ribotos atakos prieš vieną iš Baltijos šalių atveju – jis vis dar pasitiki Jungtinėmis Valstijomis.
Nepaisant augančios įtampos Rytų Europoje, C. Breueris tvirtina visiškai pasitikintis JAV įsipareigojimu NATO gynybai, net ir šiuo metu, kai pasaulinės saugumo politikos aiškumas, pasak jo, yra išnykęs.
Generolas pastebėjo, kad Aljanso šalių generaliniai štabai šiandien bendradarbiauja kur kas glaudžiau nei anksčiau, dažniau konsultuojasi ir dalijasi analizėmis. „Neseniai lankiausi JAV ir iš savo amerikiečių kolegų pusės nė vienu momentu nepastebėjau, kad būtų tolstama nuo NATO“, – sakė jis.
Bundesvero generalinis inspektorius pripažįsta, kad kariuomenės parengties didinimas vis dar susiduria su kliūtimis.
„Norėčiau, kad būtume pažengę toliau“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad šiais metais planuojami konkretūs žingsniai:
„Pirmą kartą šių metų pabaigoje Bundesveras naudos vadinamąją loiteringo amuniciją (vienkartinio naudojimo kovinius dronus) – ne tik bandymams, bet ir kovinėse pratybose.“
Taip pat vyksta brigados Lietuvoje plėtra, o specialusis fondas jau padėjo „užtaisyti duobes, atsiradusias taikos dividendų laikotarpiu“.
„Jos dar neišnyko, bet per artimiausius metus, dabar jau esant galimybei stabilizuoti finansavimo liniją, mes tikrai jas ištaisysime“, – teigė C. Breueris.
Vertindamas Bundesvero modernizavimo prioritetus, generolas aiškiai įvardijo, kad svarbiausia yra oro gynyba.
„Po to – amunicija ir gebėjimas vykdyti „giluminį precizinį smūgį“, tai yra tolimojo nuotolio ginklų sistemos tiksliems smūgiams. Šios sistemos taip pat yra esminė atgrasymo priemonė. Ir, žinoma, dronai bei apsauga nuo jų“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, būtina ne tik užpildyti pajėgumų spragas, bet ir rūpintis tradicinėmis sausumos pajėgų sritimis.
„Tad mes turime užpildyti gebėjimų spragas, taip pat žiūrėti į klasikinius šarvuotosios ir pėstininkų kovos aspektus, o svarbiausia – stiprinti aprūpinimą. Nes kokia prasmė iš geriausių ginklų sistemų, jei jų negali aprūpinti amunicija ar kuru?“ – retoriškai klausė C. Breueris.
Parengta pagal „Welt“ inf.