Tačiau pastarosioms dviem šalims įstojus į aljansą, visos jos pradėjo telkti savo karinius išteklius, kad pasiruoštų atremti galimą agresiją. Bendras požiūris tapo dar aktualesnis, kai į valdžią JAV atėjo Donaldas Trumpas, grasinantis susilpninti paramą aljansui, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Švedija gali pasigirti sudėtinga gynybos pramone, gaminančia povandeninius laivus, kovinius tankus ir viršgarsinius naikintuvus.
Norvegija gali pasigirti pažangiais jūrų žvalgybos ir kovos Arktyje pajėgumais.
Maskva siunčia signalą Kyjivui: V. Putinas siūlo tiesiogines derybas
Suomija turi vieną didžiausių kariuomenių Europoje, galingas artilerijos pajėgas.
O Danijos specialiosios pajėgos turi dešimtmečių patirtį tarnaujant pavojingose Afganistano ir Irako vietovėse. Tačiau bendra šių keturių šalių ekonomika yra tik šiek tiek mažesnė už Rusijos BVP.
„Turime regioninę grupę, kuri turi ekonominį ir išteklių potencialą sukurti visiškai integruotą gynybos pramonės bazę, kaip Vokietija, tačiau labai skirtingai suvokia grėsmes ir turi stiprią politinę valią“, – WSJ sakė Ericas Chiaramella, Karnegio fondo Rusijai ir Eurazijai Berlyne vyresnysis bendradarbis, buvęs JAV žvalgybos analitikas.
Susiję straipsniai
Šiaurės šalių blokas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalių grupėms, pavyzdžiui, aplink Juodąją jūrą, pridūrė Suomijos tarptautinių reikalų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Matti Pesu. Jis taip pat galėtų pasitarnauti kaip apsidraudimas ateityje, jei dėl D. Trumpo veiksmų subyrėtų transatlantinis aljansas, mano M. Pesu.
Pasak ekspertų, tai potencialus planas B, jei NATO neveiks.
Šalys sujungė savo oro pajėgas ir 2023 m. įkūrė Šiaurės šalių jungtinę oro pajėgų vadavietę. Praėjusiais metais jos parengė bendros gynybos iki 2030 m. koncepciją, kuri yra Šiaurės šalių bendradarbiavimo gynybos srityje (Nordefco) dalis.
Pasak buvusio NATO generalinio sekretoriaus, o dabar Norvegijos finansų ministro Jenso Stoltenbergo, Šiaurės šalys pirmą kartą nuo XIV a. priėmė bendrą saugumo politiką, nes suprato, kaip svarbu gilinti karinį bendradarbiavimą.
Juk, remiantis neseniai atliktu Danijos žvalgybos vertinimu, Rusija per trejus-penkerius metus gali pradėti karą prieš vieną ar kelias Europos NATO šalis. Tokia tikimybė padidėtų, jei Ukrainoje būtų pasiektos pliaubos, o Rusija galėtų perginkluoti ir sustiprinti savo kariuomenę.
Šiaurės šalys yra vienos iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Remiantis vasario mėnesio Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Švedija pagal karinę pagalbą (procentais nuo BVP) užima šeštąją vietą, Suomija – penktąją, Danija – antrąją (ir padovanojo visą artileriją), o Norvegija – vienuoliktąją. Tačiau neseniai Oslas paskelbė padvigubinsiantis savo paramą Kyjivui – iki daugiau kaip 8 mlrd. dolerių šiais metais.
Savo ruožtu Kopenhaga parengė planą, kaip finansuoti Ukrainos vyriausybės ginklų pirkimą iš šalies gynybos pramonės. Šį metodą, pavadintą „daniškuoju modeliu“, taiko vis daugiau Europos šalių: užuot tiekusios Ukrainai savo ginklus, kurių negali laiku pagaminti, jos finansuoja jų gamybą Ukrainoje, kuri geriau žino savo kovinius poreikius, gali greitai pritaikyti prie jų savo produkciją, o taip pat gauna paskatą ekonomikai.
Parama Ukrainos gynybos pramonei yra tikras būdas sustiprinti atgrasymo priemones prieš Rusiją, kol JAV blokuoja Ukrainos stojimą į NATO, sakė „Atlantic Council“ Šiaurės Europos direktorė Anna Wieslander: „Mūsų gynybos pramonės suvienijimas yra labai stiprus signalas.“
Parengta pagal „The Wall Street Journal“ ir „The Moscow Times“ inf.