Tai teigiama naujoje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
ISW analitikai pabrėžia, kad aukšto rango Kremliaus pareigūnai ir toliau signalizuoja, jog Rusija turi daug didesnių teritorinių ambicijų nei jau okupuotos Ukrainos teritorijos – pirmiausia pretenduoja į teritorijas, besiribojančias su Juodąja jūra.
Balandžio 29 d. Rusijos saugumo tarybos sekretorius Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą turėtų baigtis Rusijos „pergale“ ir dabartinės Ukrainos vyriausybės (red. past. – kurią Rusija vadina „Kyjivo režimu“) „sunaikinimu“.
O balandžio 29 d. interviu Kremliaus naujienų agentūrai TASS Vladimiro Putino padėjėjas ir buvęs Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas teigė, kad „Ukrainos regionų, įskaitant Juodosios jūros regionus, gyventojai turėtų patys nuspręsti savo ateitį“.
Tame pačiame interviu N. Patruševas konkrečiai pažymėjo, kad Odesa esą „daugiau kaip du šimtmečius nuo jos įkūrimo buvo Rusijos forpostas prie Juodosios jūros“, ir teigė, kad Odesos gyventojai „neturi nieko bendra“ su dabartine Ukrainos valdžia.
ISW pabrėžia, kad šie teiginiai iš tiesų yra nuoroda į 2023 m. V. Putino pareiškimą, kad Juodosios jūros regione gyvenantys ukrainiečiai neva „neturi nieko bendra su Ukraina“ ir kad Odesa yra „Rusijos miestas“.
2025 m. balandžio 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė neva „neatstovauja“ Odesos ir kitų Ukrainos teritorijų gyventojams.
Tuo pat metu N. Patruševas teigė, kad Rusija neva „gerbia Ukrainos žmonių valią“, ir bandė pateisinti Rusijos neteisėtą okupuoto Krymo, Donbaso ir „Novorosijos“ aneksiją. „Novorosija“ – tai fiktyvus Ukrainos regionas, kuris, Kremliaus teigimu, neva apima visą Rytų ir Pietų Ukrainą bei yra „neatskiriama“ Rusijos dalis.
D. Medvedevas taip pat teigė, kad dabartinė Ukrainos vyriausybė neturi teisės atstovauti Ukrainos žmonėms ir kalbėti jų vardu.
Taigi D. Medvedevo ir N. Patruševo pareiškimai sustiprina ilgalaikį Kremliaus reikalavimą pakeisti valdžią Ukrainoje, įsteigiant prorusišką marionetinę vyriausybę, kuri vargu ar prieštarautų Kremliaus tikslui priimtinu laiku okupuoti daugiau Ukrainos teritorijos, o gal net palaikytų šį Maskvos tikslą, daro išvadą Karo studijų instituto ekspertai.
Pasak ISW analitikų, Rusijos pareigūnai kartoja seniai žinomą ir melagingą Rusijos tezę, kad Ukrainos vyriausybė esą yra neteisėta, ir taip, tikėtina, sudaro sąlygas manipuliuoti derybomis dėl paliaubų bei atsisakyti bet kokių būsimų Rusijos ir Ukrainos susitarimų Rusijai patogiu metu.
Balandžio 29 d. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tariamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „neteisėtumas“ sukuria teisinių sunkumų tiesioginėse Rusijos ir Ukrainos taikos derybose.
Kartu D. Peskovas šį klausimą pavadino „antraeiliu“, nes Rusija „labiau suinteresuota pradėti derybas“. ISW nuomone, tokiu būdu Kremlius sąmoningai derina tariamą suinteresuotumą tiesioginėmis Ukrainos ir Rusijos taikos derybomis su melagingu naratyvu apie Ukrainos vadovybės „neteisėtumą“.
Taip Maskva ruošia dirvą vėliau atsisakyti bet kokių galimų susitarimų ir atnaujinti invaziją savo pasirinktu laiku.
Štai kodėl į bet kokį ilgalaikį Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimą turi būti įtrauktas aiškus Rusijos Ukrainos vyriausybės teisėtumo ir Ukrainos Konstitucijos pripažinimas, pabrėžia ISW.
Tuo tarpu Rusijos pareigūnai jau ruošia dirvą melagingai apkaltinti Ukrainą pažeidus vienašališkas paliaubas, kurias Rusija paskelbė trims dienoms gegužės 8–10 d. (kaip Kremlius darė ir per ankstesnes paliaubas, atmesdamas Ukrainos pasiūlymą dėl 30 dienų visiškų paliaubų).
Balandžio 29 d. S. Lavrovas sakė, kad gegužės 8–10 d. paliaubos turėjo būti „tiesioginių derybų be išankstinių sąlygų pradžia“.
Kartu jis pabrėžė, kad „paliaubos (red. past. – 30 dienų, kaip siūlė Ukraina) šioje situacijoje vertinamos kaip išankstinė sąlyga“, kuri, anot jo, „bus panaudota toliau remti Kyjivo režimą ir stiprinti jo karinius pajėgumus“.
S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad Rusija esą negali sutikti su jokiomis ilgalaikėmis paliaubomis, nes tam reikėtų plataus masto stebėsenos priemonių.
Kartu S. Lavrovas sakė, kad Rusija nemano, jog per 30 dienų trunkančias paliaubas Ukrainoje įmanoma vykdyti „sąžiningą“ stebėseną.
Todėl ISW ir toliau mano, kad Kremlius vienašališkomis paliaubomis naudojasi tik siekdamas informacinio ir karinio pranašumo Ukrainoje bei palaikydamas iliuziją, kad Rusija suinteresuota prasmingomis taikos derybomis.
Parengta pagal nv.ua inf.