JAV administracijos pastangos suaktyvinti diplomatines pastangas siekiant užbaigti karą Ukrainoje nusipelno pripažinimo. Tačiau skubant pasiekti susitarimą, šios pastangos dažnai atrodė kaip nuolaidos, kurios dažniausiai tenkino Kremlių. Norėdamos pasiekti tvarią taiką, JAV turės pateikti tvirtesnius argumentus ir didinti spaudimą V. Putinui, kad šis priimtų konstruktyvius sprendimus.
Pasak daugelio šaltinių, Amerikos pareigūnai pasiūlė paliaubų planą, kuris leistų Rusijai išlaikyti daugumos šiuo metu okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę. Šis planas taip pat gerokai sušvelnintų sankcijas. Gali būti, kad Jungtinės Valstijos oficialiai pripažintų 2014 m. aneksuotą Krymą.
Ukrainai būtų leista išlaikyti savo ginkluotąsias pajėgas, tačiau saugumo garantijos bus neaiškios ir jas teiks tik sąjungininkų koalicija be tiesioginio JAV dalyvavimo. Bent jau dabartinės JAV administracijos veiklos laikotarpiu narystė NATO bus blokuojama. Kitos detalės bus aptartos pasibaigus kovoms.
Nepaisant šio pelningo pasiūlymo, V. Putinas nerodo jokių ženklų, kad ketina nutraukti invaziją – jis primygtinai reikalauja kontroliuoti visus keturis Ukrainos regionus, kurie dabar yra iš dalies okupuoti.
Mainais už tai Ukrainos pareigūnai reikalauja aiškesnių garantijų dėl nuolatinės JAV karinės paramos: nebūtinai tiesioginio dalyvavimo, bet įskaitant oro gynybą, kibernetinę gynybą, žvalgybą ir paramą sąjungininkų taikos palaikymo pajėgoms. Priešingu atveju paliaubos gali tapti tik pertrauka Rusijos kariuomenei atkurti. Naujausias susitarimas, kuriuo JAV suteikiama pirmenybė gauti Ukrainos naudingųjų iškasenų, nepakeičia saugumo garantijų.
Kaip rašo „Bloomberg“, Vašingtonas turėtų atsižvelgti į du svarbius dalykus:
Pirma, ukrainiečiai paprasčiausiai gali sutikti su kapituliacija, kuri, jų manymu, paskatins atnaujinti puolimą. Nepaisant to, kad nėra didelės pažangos išlaisvinant teritoriją, Ukrainos gynyba išlieka atspari. Šalis dabar turi didžiausią Europoje reguliariąją kariuomenę ir aktyviai didina savo ginklų gamybą. Ukrainiečiai yra pavargę nuo karo, tačiau jie nepasirengę pasiduoti.
Antra, Rusijos pranašumas nėra besąlygiškas. Per pastaruosius trejus metus Rusijos kariuomenės pažanga buvo lėta ir Kremliui brangiai kainavo. Karo laikų ekonomika patiria spaudimą: infliacija, darbo jėgos trūkumas, aukštos palūkanų normos ir mažėjančios užsienio valiutos atsargos kenkia jos stabilumui. Mažėjančios naftos kainos taip pat mažina pagrindines biudžeto pajamas.
„Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnė ekonominio žlugimo ir socialinių neramumų namuose rizika. V. Putinas turi rimtą priežastį norėti susitarimo – ir priežastį baimintis Amerikos spaudimo, jei jis to nepadarys“, – apibendrina leidinys.
JAV pareigūnai jau užsiminė, kad jie pateikė galutinį pasiūlymą ir yra pasirengę „pasitraukti“, jei šalims nepavyks rasti kompromiso. Tai geriau nei sudaryti fiktyvų susitarimą, kuris „atlygina už agresiją ir provokuoja būsimus karus“.
Tačiau veiksmingesnis žingsnis būtų viešai paskelbti, kad JAV yra pasirengusios remti taikos palaikymo pastangas vietoje, toliau padėti Ukrainos kariuomenei ir gynybos pramonei, skatinti Ukrainos integraciją į Europos saugumo sistemą ir galiausiai į ES.
Tuo pat metu JAV turėtų aiškiai pasakyti Kremliui, kad atsisakius derybų bus sugriežtintos sankcijos, įskaitant antrines priemones rusiškos naftos pirkėjams, ir išplėsta karinė bei žvalgybinė parama Ukrainai. „Bloomberg“ padarė išvadą:
„Kad ir koks būtų dabartinis susitarimas, V. Putinas greičiausiai ir toliau laikys Ukrainą Rusija, o Ukrainos laisvę – grėsme. Todėl bet koks taikos susitarimas turi būti grindžiamas veiksmingu mechanizmu, atgrasančiu nuo būsimos agresijos. Ir būtent Jungtinės Valstijos turi garantuoti šį saugumą“.
Taikos derybos dėl Ukrainos
Kaip priminė naujienų portalas UNIAN, balandžio 17 d. Paryžiuje įvyko keli Ukrainos, „norinčiųjų koalicijos“ šalių ir Jungtinių Valstijų susitikimai. Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, šalys konstruktyviai ir pozityviai aptarė kelią į visiškas paliaubas ir tolesnį procesą siekiant visapusiškos, teisingos ir tvarios taikos. Buvo sutarta, kad visiškos ir besąlygiškos paliaubos turėtų būti pirmas žingsnis siekiant tvarios taikos Ukrainoje.
Taip pat balandžio 23 d. Londone įvyko susitikimai su „norinčiųjų koalicijoje“ dalyvaujančių šalių patarėjais nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais ir JAV specialiuoju atstovu Keithu Kelloggu.
Tuo pačiu metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padarė pareiškimą dėl taikos derybų Londone. Pasak jo, šalys išreiškė savo požiūrį ir gerbė viena kitos pozicijas. Visų pirma amerikiečių pusė pasidalijo savo vizija, o Ukraina ir kiti europiečiai pristatė savąsias raudonąsias linijas. V. Zelenskis išreiškė viltį, kad toks bendras darbas lems ilgalaikę taiką.
Balandžio 26 d. V. Zelenskis Vatikane su D. Trumpu taip pat aptarė labai „jautrius klausimus“.
Parengta pagal „Bloomberg“ ir UNIAN inf.